Bendravimas su žurnalistais: kaip (ne)dera bendrauti norint pasiekti naudos verslui

Publikavimo data: 2015-06-12 Bendravimas su žurnalistais: kaip (ne)dera bendrauti norint pasiekti naudos verslui

Bendravimas su žurnalistaisGyvename informacinių technologijų amžiuje, kur kiekvieną dieną mus pasiekia dideli informacijos kiekiai. Nenuostabu, kad kartais sunku atskirti teisingą informaciją nuo klaidinančios. Daugelis žmonių vis dar aklai pasikliauna ir tiki viskuo, kas parašyta spaudoje ar sakoma televizijos, radijo laidose. Žiniasklaida yra visuomenės informavimo šaltinis, kuris savo naudai gali pakreipti bet kokias žinias.

Žiniasklaidos nauda ir pinklės

Kuo dažniau matome ir girdime apie vieną ar kitą žmogų, įmonę, jų parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas, imame jais pasikliauti, ir renkamės būtent jų siūlomą prekės ženklą. Kad ir kaip neigtume, tačiau žiniasklaidos pateikiamos naujienos mus pasiekia įvairiais informacijos srautais ir formuoja tam tikrą požiūrį. Todėl verslininkams duoti interviu yra išties naudinga, tai puiki nemokama reklama, kuri padeda informuoti visuomenę apie savo įmonę, jos veiklą. Norint sulaukti teigiamos visuomenės reakcijos, svarbu sudaryti palankų įspūdį. Kai kurie žurnalistai ar jų darbdaviai yra suinteresuoti visuomenei pateikti skandalingą medžiagą, kuri sulauktų didelio susidomėjimo, todėl kartais išties persūdo. Apie mūsų šalies žurnalistus girdime įvairių kalbų, deja, dažniausiai reiškiamas nepasitenkinimas. Žinoma, daug kas priklauso nuo interviu imančio žmogaus, tačiau nereikėtų kaltinti tik jo. Juk jam aktualu, kad straipsniai būtų skaitomi – taip jis užsidirba pragyvenimu. Kartais jis gali tam tikras žinias interpretuoti ir pertekti visiškai kitaip, ypač, kai pašnekovas bando išsisukti nuo faktų, kalba užuominomis, nukrypsta nuo pagrindinės temos. Kaip teisingai bendrauti, jog žmones pasiektų kuo tikslesnė, o ne neiškraipyta, subjektyvi, šališka žurnalisto pateikta informacija?

Kad pokalbis pasisektų

Be abejo, pokalbiui reikėtų tinkamai pasiruošti ir nusiteikti. Visada geriau paskirti susitikimo laiką, jį susiplanuoti pagal dienotvarkę, o ne metus visus darbus, bėgti ir nesusikoncentravus pradėti susitikimą. Prieš jį turėkite keletą laisvų minučių, kad galėtumėte susikaupti, dar kartą apmąstykite pagrindines idėjas, mintis, kurias norėsite akcentuoti. Norint sudominti adresatą, svarbu iš anksto apgalvoti, kas skaitys ar klausys Jūsų interviu, kokia tai žmonių auditorija, kodėl jiems turėtų būti aktualu. Reikia atsižvelgti į tai kur ir su kuo kalbėsite: radijo, televizijos laidoje ar akis į akį su žurnalistu, kai informacija bus skelbiama spaudoje. Raštu galima pateikti daugiau tikslių faktų, skaičių ir pan., o televizijos, radijo laidoje kalba turėtų būti vaizdingesnė, nuotaikingesnė, geriau pasakyti daugiau pavyzdžių, o ne tikslių skaičių, verta atsisakyti smulkmenų, ne tokių reikšmingų dalykų.

Su daugeliu žurnalistų galima susitarti, jog klausimus atsiųstų iš anksto. Pagal juos galite orientuotis ir ruošti savo kalbą, kuri turi būti aiški, logiška. Pateikite konkrečią informaciją, kalbėkite nuosekliai, įsimintinai, aiškiai formuluokite savo mintis, tačiau nepersistenkite ir nebūkite susikaustę, juk čia ne tardymas... Net jei paprašysite ir gausite būsimo interviu klausimus, tačiau žurnalistas pokalbio metu gali paklausti ir kitų dalykų. Tokiu atveju nederėtų rodyti pasipiktinimo, o sulaukus nemalonaus klausimo, geriau bandyti jį pakreipti Jums tinkama linkme ir akcentuoti sau palankius dalykus. Jei pateiktas klausimas labai platus, apima daug sričių, reikėtų paprašyti, jog pašnekovas jį susiaurintų. Jeigu reikia daugiau laiko klausimo apmąstymui, paprašykite pakartoti klausimą.

Pokalbio metu niekada per daug neatviraukite. Net jei pasitikite žurnalistu, esate su juo bendravęs ir anksčiau, tačiau tikrai neverta jam atskleisti konfidencialios informacijos, kurios neturėtų sužinoti kiti. Būtent tokios naujienos ir padidintų šio interviu skaitomumą, tačiau ar žiūrint per ilgalaikės perspektyvos prizmę tai būtų naudinga Jums?

Kaip geriau nesielgti...

Po pokalbio galima paprašyti, jog žurnalistas atsiųstų paruoštą medžiagą tam, kad jūs galėtumėte sutikrinti faktus. Tačiau tikrai nereikėtų primygtinai reikalauti, jog pateiktų ją iki tam tikro numatyto termino, kad Jūs dar galėtumėte ją redaguoti. Tai žurnalisto darbas, leiskite jam dirbti. Tikriausiai ir Jūs nenorėtumėte, jog kitos srities specialistas aiškintų, kaip Jums geriau atlikti vieną ar kitą užduotį. Be abejo, pokalbio metu būtina kalbėti taisyklinga kalba, tačiau tikrai nieko nenutiks, jei įspūdžiui sustiprinti pavartosite žargonybę, tarmybę, svarbu nepersistengti. Bet reikia vengti taip vadinamųjų parazitinių žodžių, kurie Jūsų kalbai tikrai nesuteikia patrauklaus įvaizdžio. Pamirškite - „Negaliu atsakyti, nekomentuosiu“ – tokie pasakymai skamba taip, lyg nenorėtumėte kažko pasakyti. Į kiekvieną užduotą klausimą galima sumaniai atsakyti, pakreipiant jį norima linkme. Atminkite, kad ir ką sakysite, visada išaiškės tiesa, todėl geriau nemeluoti, o virtuoziškai išsisukti.

Nepatartina visada riboti pokalbio laiko. Žinoma, jeigu Jūsų dienotvarkė pakankamai užimta ir interviu galite skirti tik 10-20 min. tuomet tai praneškite iš anksto. Laiko nustatymas gali būti puiki išeitis tuomet, kai žinote, jog žurnalistas gali bandyti užduoti daug kompromituojančių klausimų. Jei žurnalistai užklupo netikėtai, geriau nebėgti, nesislapstyti, nes visuomenė tokį elgesį gali traktuoti, kaip tiesos slėpimą. Nors žiniasklaida gali klaidinti, tačiau ji reikalinga ir naudinga. Jeigu duodate interviu, vadinasi, esate kažkuo įdomus ir turite kuo pasidalinti. Todėl padėkite žurnalistui ir pateikite jam tikslius faktus, įdomią informaciją, tačiau nesileiskite į smulkmenas ir... nesielkite arogantiškai.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Verslo konsultacijos