Galite pasirinkti kelias veiklas bei miestus
8 - -
Pasirinkti

Aviacijos rinka Lietuvoje

Kelionės oro transportu – vienas greičiausių ir patikimiausių būdų, leidžiančių greitai ir saugiai pasiekti bet kurią užsienio valstybę. Paprastai kelionės lėktuvu nėra ribojamos nei prastomis oro sąlygomis, nei trikdžiais, su kuriais susiduria kitos transporto priemonės (pvz., spūstimis kelyje). Šiandien avialinijos yra viena svarbiausių transporto sektoriaus dalių – susisiekimas oru jau spėjo tapti patikimu ekonomikos plėtros varikliu.

 

Oro uostai Lietuvoje

šiuo metu Lietuvoje veikia keturi tarptautiniai oro uostai. Civiliniai oro uostai, valdomi valstybės įmonių, yra Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Čia teikiamos paslaugos tiek reguliariųjų, tiek užsakomųjų reisų kelionėms, kurių metu ne tik keliauja klientai, bet ir yra gabenami kroviniai. šiaulių kariniame oro uoste organizuojami civilinių orlaivių skrydžiai ir teikiamos antžeminės paslaugos.

Didžiausias tarptautinis oro uostas Lietuvoje įsikūręs Vilniuje. Jis užima 326 ha ploto. šiame oro uoste itin gerai išplėtota infrastruktūra, padedanti pritraukti užsienio aviakompanijas, kurios ne tik veža keleivius, bet ir gabena krovinius. Vilniaus oro uostas įrengtas 7 km atstumu nuo miesto centro, todėl susisiekimas patogus tiek sostinės gyventojams, tiek miesto svečiams. šiuo metu iš Vilniaus reguliariuosius skrydžius vykdo 18 oro linijų bendrovių. Kitos yra atsakingos už užsakomuosius skrydžius.

Tarptautinis Kauno oro uostas įsikūręs beveik pačiame Lietuvos centre ir yra arti pagrindinių šalį kertančių magistralinių kelių, todėl gali priimti lėktuvus net ir esant minimaliam matomumui. šio oro uosto teritorija užima 438 ha ploto. Be to, Kaune gali leistis bet kokio tipo ir masės orlaviai, kadangi čia įrengtas ilgiausias Lietuvoje kilimo-tūpimo takas. 2005 m. rugsėjo mėn. Kauno oro uoste reguliarius skrydžius pradėjo vykdyti Europos pigių skrydžių aviakompanijų lyderė „Ryanair“. 2010 m. ši kompanija Kaune atidarė pirmąją ir kol kas vienintelę savo bazę Rytų Europoje.

Palangos oro uostas, užimantis 161,3 ha ploto, savo lūkesčius sieja su Klaipėdos ir viso Vakarų Lietuvos bei Pietvakarių Latvijos regiono verslo ir turizmo plėtra. šio oro uosto infrastruktūra yra pritaikyta vidutinės ir mažos klasės orlaiviams. šiuo metu oro uostas aktyviai ieško partnerių, siekdamas vykdyti naujus maršrutus į Vokietiją, Angliją, Rusiją bei kitas itin dažnai lankomas šalis.

Ekonominės naudos klausimas

Nors Lietuvos oro uostuose vykdomų skrydžių skaičius kasmet didėja, tačiau konkreti organizuojamų skrydžių nauda valstybei vis dar nėra aiški, pvz., kaip iš vienos ar kitos šalies atvykę turistai prisideda prie bendro Lietuvos BVP augimo. šiandien vis dažniau svarstoma, ar Lietuvai iš tiesų apsimoka organizuoti skrydžius įvairiomis kryptimis, ar geriau susikoncentruoti ties pelną nešančiomis skrydžių bendrovėmis – juk kiekviena šalis privalo turėti ekonomiškai pagrįstai veikiančius oro uostus, kurie padėtų valstybei uždirbti. Tikima, kad geresnis susisiekimas, t. y. didėjantis skrydžių skirtingomis kryptimis skaičius, leis pasiekti ekonomikai svarbių rezultatų, o platesnė skrydžių geografija ragins gerinti susisiekimo kokybę.

šiuo metu iš Lietuvos galima pasiekti daugiau nei 40 skirtingų oro uostų. Oficialiai teigiama, kad aptarnautų keleivių skaičius šiemet išaugo 17 proc., vis dėlto tik prieš porą metų (2011 m.) pirmą kartą buvo pradėti koordinuoti rinkodaros veiksmai. Tai reiškia, kad visai neseniai už susisiekimą ir turizmą atsakingos institucijos nusprendė suvienyti jėgas ir dirbti kartu, tačiau šiandien vis dar trūksta suinteresuotų asmenų, galinčių sėkmingai integruotis į turizmo ir verslo plėtrą ir padėti pritraukti naujų skrydžių į mūsų šalį.

Nors Lietuvoje daugiausiai skrydžių vykdo pigių skrydžių bendrovės, vis dėlto oro transporto situacija šalyje yra pakankamai gera. Nereikėtų viso dėmesio sutelkti tik į brangiuosius skrydžius, kadangi pigios aviakompanijos šiuo metu yra vienas labiausiai augančių segmentų visame pasaulyje (tokie skrydžiai leidžia pigiai pasiekti pageidaujamas šalis ir plėtoti savaitgalinį turizmą). Lietuvoje užsienio šalių pasiekiamumas ir krypčių skaičius yra rekordinis, todėl vis daugiau valstybių siekia, kad Lietuva taptu tuo tašku, kuriame sudaromos palankios sąlygos persėsti į kitus lėktuvus ar kelioms dienoms pailsėti. Be to, atsisakius pigių skrydžių, sukoncentruoti didelį keleivių skaičių būtų itin sunku – net ir verslininkai naudojasi pigių oro linijų paslaugomis. Kol kas Lietuvoje nėra rinkos, kuri rinktųsi brangesnes avialinijas, o tai reiškia, kad jei atsisakytume pigių skrydžių, beveik nebeturėtume galimybių skraidyti.

Nacionalinės avialinijos – šalies vizitinė kortelė

Atvykstančių ir išvykstančių keleivių skaičius kasmet didėja. Per pastarąjį dešimtmetį keleivių srautas padidėjo beveik 5 kartus.

 

 

Vilniaus miesto savivaldybei priklausanti reguliarių skrydžių bendrovė, Air Lituanica yra įsikūrusi Vilniuje. šių oro linijų pagrindinė bazė yra Vilniaus oro uostas. 83 procentai šios oro bendrovės priklauso Vilniaus savivaldybei, o likę 17 proc.– naujai bendrovei Air Lituanica club. Ją sudaro 15 privačių investuotojų. Kompanija oficialiai įkurta šių metų gegužės 1 dieną tačiau pirmieji skrydžiai planuojami birželio mėnesį. Bilietai yra parduodami Air Lituanica interneto tinklalapyje, taip pat ir tarptautiniuose bilietų pardavimo vietose. Pradžioje į bendrovę investuota 10 mln. Litų, o per artimiausius 2014–2015 metus turėtų būti investuota dar 10 mln. litų. Taip pat planuojama iš privačių investuotojų pritraukti apie 2,5 mln. Lt investicijų. Tai sudarytų ketvirtadalį pirminių investicijų. Likę pinigai skiriami Vilniaus miesto savivaldybės, tam pasitelktos ir Transporto vystymo programos lėšos. Nuo lapkričio 2 d. „Air Lituanica“Tarptautiniame Vilniaus oro uoste ėmė teikti nepertraukiamos skrydžių registracijos paslaugą, kai keleiviai gali bet kuriuo patogiu paros metu registruotis skrydžiui ir priduoti bagažą į visus, tą dieną suplanuotus skrydžius. Pasižiūrėjus į užsienio oro uostų patirtį, galima teigti, kad ši paslauga yra ypač reikalinga verslo keleiviams, kadangi jie, atlikę visas reikalingas saugumo procedūras, gali planuoti savo laiką susitikimams ar tiesiog ramiai dirbti Vilniaus oro uosto Verslo klube. Nepertraukiamos skrydžių registracijos paslauga taip pat yra ypač aktuali ir keleiviams su mažais vaikais, grupėmis ir tiems, kurie pageidauja daugiau laiko praleisti oro uoste esančiose parduotuvėse ar kavinėse.

Ar Lietuvai reikia naujo oro uosto?

Vis garsiau kalbama apie naujo oro uosto Lietuvoje būtinybę, teigiant, kad nei vienas iš dabar savo veiklą vykdančių oro uostų neturi vartotojui patogios infrastruktūros. Siekiant atitikti kuo daugiau poreikių, naujasis oro uostas turėtų būti statomas maždaug 50 km nuo Vilniaus arčiau Lietuvos centro – čia jį būtų patogu pasiekti ne tik sostinės gyventojams, bet ir kauniečiams bei Pietų ir Vidurio Lietuvos gyventojams. Žinoma, naujas oro uostas priverstų uždaryti Kauno oro uostą, o Vilniaus oro uostas greičiausiai būtų vystomas kaip regioninis, orientuotas į verslo poreikius – į brangiuosius skrydžius.

šiandien tiek Vilniaus, tiek Kauno oro uostai turi sunkiai išsprendžiamų problemų. Jei Vilniaus oro uostas bus vystomas kaip pagrindinis Lietuvos oro uostas, tai už dviejų dešimčių, uostas greičiausiai pasieks savo galimybių ribą. Žinoma, visuomet galima plėsti teritoriją ir statyti naujus aptarnavimo terminalus, tačiau oro uosto keliamas triukšmas, oro tarša, spūstys kelyje netrukus vers Vilnių riboti keleivių srautą. Kauno oro uostas neturi palankios infrastruktūros būti vystomas kaip pagrindinis šalies oro uostas, todėl jo plėtrai būtų reikalingos milžiniškos pajamos. Daug problemų keltų ir tai, kad iš Kauno oro uosto nėra palankių galimybių pasiekti sostinę, be to, didelis atstumas bet kuriuo atveju pareikalautų ne tik didelių investicijų, bet ir laiko.

Džiugios prognozės

šiandien Lietuvos transporto sektorius yra viena perspektyviausių ūkio šakų. Kelionės lėktuvais tapo vienas greičiausių ir saugiausių būdų keliauti.

 

šios sistemos tikslas ne tik užtikrinti visuomenės narių mobilumą ir palankias galimybes krovinių transportavimui, bet ir didinti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Siekdama įgyvendinti šalies nacionalinius interesus, Lietuvos susisiekimo ministerija itin aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos transporto politikos formavime. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos leido Lietuvos oro uostams padidinti keleivių srautus ir akivaizdžiai gerinti aptarnavimo kokybę. Siekdama įsitvirtinti Europos aviacijos rinkoje, Lietuva pritraukia vis daugiau aviakompanijų, todėl ir sėkmingas tolimesni pagrindinių Lietuvos oro uostų – Vilniaus ir Kauno – sistemos vystymas leis sėkmingai aptarnauti numatytus klientų srautus. šiuo metu prognozuojama, kad Lietuvoje klientų skaičiai augs maždaug 7 proc. per metus. Augimą nulems didesnis poreikis keliauti, palankesnės kainos, stiprėjantys tarptautiniai verslo, kultūriniai ir administraciniai ryšiai. Pagal prognuozuojamą keleivių skaičių, per artimiausią dešimtmetį Lietuva turėtų tapti lydere Baltijos šalių regione. Be to, pasibaigus trims 2013 metų ketvirčiams jau galimą įsivaizduoti kaip baigsis šie metai – Lietuva taps didžiausia aviacijos rinka Baltijos šalyse, o bendras reguliarius reisus aptarnaujančių oro uostų keleivių skaičius turėtų pasiekti prognozuojamą 3 milijono keleivių srautą.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Oro transportas