Ar augant pirkimo manijai yra galimybė remontuoti daiktus?
Publikavimo data: 2014-05-12
Šiandien mūsų šalies parduotuvėse galima rasti apie 50 tūkst. skirtingų prekių. Milžiniška pasiūla tiek Lietuvos, tiek ir viso Vakarų pasaulio gyventojus skatina orientuotis į vartojimo kultūrą. Daiktų keitimas tapo toks populiarus, kad net tada, kai pakaktų visai nesudėtingo remonto ir daiktas vėl puikiai tarnautų, mes perkame naujus. Vis dėlto, kai kuriose išsivysčiusiose šalyse gyventojai jau persisotino vartotojiškumu ir netgi buriasi į judėjimus, kurie skatina mažiau pirkti ir naudoti senus daiktus arba bandyti juos taisyti. Į taupumą ir ekologiją atsigręžė ir daugybė pasaulio tekstilininkų, kurie kuria audinius iš perdirbtų medžiagų: plastiko ar net popieriaus. Ištobulėjusios šiuolaikinės technologijos šias medžiagas padaro ne tik estetiškas, bet ir patogias nešioti.
Auganti pirkimo manija
Mes dažniausiai nė nesusimąstome, kiek gyventojai išmeta buitinės technikos tik todėl, kad ji prarado pirminę prekinę išvaizdą arba joje sugedo smulki detalė. Vakarų šalyse prekybos centrai dėl pažeistos etiketės kartais išmeta brangiausią vyną, o dėl kiauros padangos – visą dviratį. Apmaudu, tačiau vis mažiau nuo jų skiriamės ir mes, ypatingai greitai prisitaikę prie vakarietiškų įpročių. Pakanka prisiminti kalėdinių dovanų pirkimo maniją, kai prekybos centrų lentynos būna tiesiog iššluojamos. Vartotojai nesunkiai leidžiasi išprovokuojami įvairių triukų, sukurtų rinkodaros specialistų. Juk jie teigia, kad tie, kurie neperka dovanų savo vaikams, mylimiesiems, tėvams bei draugams, yra neatsakingi ir savo artimųjų nevertinantys apsileidėliai. O teikdami dovanas sakome jaučiantys bičiulių dėkingumą, patiriame pasitenkinimą – juk išpildėme tai, ko iš mūsų reikalavo. Sakoma, kad šventiniu laikotarpiu atsipalaiduojame ir patiriame euforiją, tačiau ką daryti tuomet, jei visiems jų pageidaujamų dovanų nupirkti negalim? Taigi vietoje to, kad suprimityviname šventes iki dovanų pirkimo manijos, galėtume patirti žymiai pakilesnę nuotaiką tiesiog skirdami dėmesį ir meilę artimui.
Vis dėlto galima rasti ir visai priešingų reiškinių. Persisotinus nuo daiktų gausos jau prieš 50 metų buvo įkurtas judėjimą „Pasidaryk pats“. Didžiausią pagreitį jis įgavo Didžiojoje Britanijoje. Be to, kad stengiasi taisyti senus sugedusius daiktus ir kuo mažiau pirkti, kai kurie šio judėjimo atstovai netgi surenka kitų išmestus daiktus, juos perkonstruoja ir panaudoja sau. Dėl žmonių noro būti originaliais, savitais, išsiskirti iš daugumos šis judėjimas nuolatos plečiasi. Juk masinis pirkimas šiais laikais tikrai nereiškia išskirtinumo. Kad ir kokius įdomius ir originalius daiktus bepirktumėm, tai vis tiek bloškia į milžinišką vartotojų bandą. Vis dėlto „Pasidaryk pats“ bendruomenė, kad ir vis populiarėjanti, išlieka tik nedidelis lašas masinio vartojimo vandenyne.
Buitinė technika genda, bet ji pataisoma
Didžioji dalis pirkėjų turi labai keistų įgeidžių: jie nusipirkę pigiausią prietaisą nori, kad jis veiktų dešimtmečius. Deja, taip nebūna. Šiandien gaminama technika nėra labai brangi, tačiau ji ir tarnauja trumpiau nei senoji. Pavyzdžiui, anksčiau šaldytuvas „Snaigė“ kainuodavo 550 rublių, taigi, vidutinis darbininkas turėdavo taupyti 5 mėnesius norėdamas jį įsigyti. Šiandien šaldytuvą galima nusipirkti ir už vieno mėnesio algą, tačiau atitinkamai jis trumpiau ir tarnaus.
Buitinės technikos specialistai su šypsena žvelgia į tuos vartotojus, kurie prietaisą išmetą vos jam sugedus ir iš karto perka naują. Vis dėlto, specialistų teigimu, stambiąją buitinę techniką remontuoti apsimoka bene visais atvejais. Remontas kainuos keturis ar penkis kartus mažiau nei naujas įrenginys, be to, sugedusių detalių nereikės laukti kelias savaites. Didžiąją dalį jų meistrai vežiojasi su savimi ir net 8 iš 10 gedimų būna pataisomi iš karto. Kalbant apie smulkią buitinę techniką, ją remontuoti retai kada apsimoka. Tai rekomenduojama daryti tik tada, jei prietaisas kainavo daugiau nei 200 Lt. Teigiama, kad jeigu remontas kainuoja daugiau nei pusę daikto kainos, tai jį geriau išmesti ir įsigyti naują. Pavyzdžiui, kai kurių virdulių kaitinimo elementas yra nekeičiamas, nes įlietas į vidų, nepataisysite ir lygintuvo spiralės, taip pat neverta remontuoti mikrobangų krosnelės, nes remontas greičiausiai kinuos tiek pat kiek ir naujas prietaisas.
Vaizdo ir kompiuterinė technika genda dažniausiai
Meistrai, atvykstantys į namus pagal iškvietimus, dažniausiai remontuoja skalbimo mašinas ir šaldytuvus, o buitinės technikos remonto centrai dažniausiai taiso televizorius bei kompiuterius. Nors šiuo metu rinką yra užkariavę televizoriai plokščiu ekranu, tačiau atsiranda nemažai ir tokių, kurie pristato suremontuoti ir kineskopinius televizorius. Tai įmanoma padaryti, jei sugedusi elektronika, tranzistorius ar aukštos įtampos transformatorius. Tačiau jei sugedęs kineskopas, jis nebetaisomas, nes pačių kineskopų gamyba yra nutraukta. Neretai atnešami taisyti ir skystųjų kristalų ar plazminiai televizoriai, su sugedusiu ekranu. Tokiais atvejais įrenginį taisyti jau nebeapsimoka.
Pakankamai daug darbo turi ir kompiuterių meistrai. Sugedus programinei įranga ar esant gedimui pačiame tinkle, remontas kainuos apie 150 Lt, o jeigu gedimas rimtesnis, remonto kaina labai išauga. Kartais nutinka ir taip, kad išlaidos kompiuterio remontui perauga net jo vertę. Meistrų teigimu, remontuoti penkerių metų ir senesnius kompiuterius neapsimoka. Be abejo, yra ir tokių žmonių, kurie nesivaiko naujausių technologijų ir drąsiai moka daug už turimo kompiuterio remontą, kad tik vėl galėtų naudotis įprastu daiktu. Dažnai pasitaiko ir itin brangus kompiuterių remontas – standžiųjų diskų pakeitimas ir informacijos išsaugojimas. Tačiau praradę vaikų kūdikystės nuotraukas ar įvairius svarbius dokumentus ir duomenis žmonės ryžtasi net ir tokioms išlaidoms.
Drabužių ir avalynės taisymas
Šiuo metu drabužių ir batų pasiūla tokia didelė, kad niekas nebesistengia jų tausoti. Todėl siuvėjos negali pasigirti originaliais darbais. Siuvykloje įprastai drabužiai nebesiuvami, o dažniausiai tik taisomi, palenkiami, atlenkiami ar tiesiog pakeičiami užtrauktukai. Batų taisyklos sulaukia kiek daugiau klientų. Dažniausiai jie prašo pakeisti nusidėvėjusį bato kulną ar net visą padą. Anot batsiuvių, jei reikia keisti plokštelę, kuri laiko bato kulną, arba kai avalynė prakiūra, dažniausiai žmonės atsisako remonto, kadangi jo kaina labai išauga, o pridėjus dar tiek pat galima įsigyti ir naujus batus. O jei dar tuo metu prasidėjo ir išpardavimas, batus galima įsigyti ir už remonto kainą. Kita vertus, tariama 70 % nuolaida avalynei pritraukia visus į prekybos centrus ir taip vėl sukasi vartojimo ratas.
Rekomenduojama remontuoti: DVD ir CD grotuvus, virtuvės kombainą, lygintuvą, brangesnį nei 200 Lt, šaldytuvą, skalbyklę, kai sugenda ne variklis, nešiojamąjį kompiuterį, kai gedimai nedideli, drabužius, kokybiškus batus.
Nerekomenduojama remontuoti: mikrobangų krosnelės, jeigu sugedęs magnetronas, plaukų džiovintuvo, jei sugedęs jo variklis, virdulio, sulčiaspaudės, elektrinės mėsmalės, indaplovės, laikrodžių (gerų laikrodžių remontas itin brangus).
Reikalingas kitoks daiktų remontas - suvirinimas? Tai pasiūlyti Jums gali Politeca
