Galite pasirinkti kelias veiklas bei miestus
8 - -
Pasirinkti

Pranešimas spaudai

Žalioji mityba

Paskelbta: 2012-04-17


Žalioji mityba
Žmonės yra sukūrę daugybę įvairių dietų ir mitybos sistemų. Patarimai įvairūs, dažnai skiriasi vieni nuo kitų kaip diena ir naktis - vieni moko skaičiuoti kalorijas, kiti - valgyti kuo daugiau grūdų, treti – atsisakyti saldumynų, dar kiti sako, kad saikas, sumažintos porcijos yra pati stebuklingiausia dieta.
Tačiau daugelį siūlomų mitybos būdų jungia vienas dalykas. Apie jį dažniausiai nė neužsimenama, jis priimamas kaip savaime suprantamas ir „natūralus“. Tai yra MAISTO APDOROJIMAS TEMPERATŪRA.
Dietologai kartais padiskutuoja, kaip yra geriau APDOROTI maistą. Virti paprastai, virti garuose, troškinti, kepti? Kai kurie siūlo ypatingus puodus, ypatingas virykles, kiti žavisi gyvos ugnies liepsnose paruoštais skanėstais. Visiems atrodo savaime suprantama, kad „termiškai apdorotas maistas yra lengviau pasisavinamas“.
Kyla klausimas, kuo gi tas apdorotasis maistas pranašesnis?
Žinome, kad valgydami gauname medžiagas, būtinas organizmui: baltymus, riebalus, angliavandenius, vitaminus, mikro ir makroelementus. Viskas paprasta ir aišku. Ar tikrai? Iš pradžių palyginkime du pasaulius: laukinę gamtą ir žmonių sukurtąjį, civilizuotąjį pasaulį.
Pirmajame niekas maisto neruošia, niekas nieko neaugina. Mintama tuo, kas randama gamtoje, maistas nekeičiamas, jo neieškoma „svetimose“ ekosistemos dalyse. Kiekvienas gyvas sutvėrimas jau gimdamas turi viską, ko reikia maisto radimui, pasiekimui, sumedžiojimui. Pavyzdžiui, paukščiai turi įvairių formų snapus ir daugelis jų neminta, tarkime, žole, nes neturi tam tinkamų dantų, o štai žolėdžiai ramiausiai kramsnoja įvairiausius žolynus ir krūmynus, augančius sausumoje ir nesikėsina į žuvų valdas, nors jose irgi yra augalų. Kiekvienas augalas ir gyvūnas turi savo vietą, kiekvienas minta savo maistu. Įvertinus laukinės gamtos narių sveikatą, kūnų sudėjimą, vargu ar prieitume išvados, jog jiems trūksta mastinių medžiagų. Ten nieko nekamuoja mažakraujystė, baltymų ar mineralų stoka.
Antrasis - žmonių pasaulis - visiškai kitoks. Jis nuolat alkanas. Maistas auginamas, o paskui ruošiamas – dažnai net keliais etapais. Be to, vystantis technologijoms ir greitėjant gyvenimo tempui, maistas apdorojamas vis daugiau, patekęs ant lėkštės jis jau seniai būna praradęs savo pradinį pavidalą. Žmonės valgo VISKĄ.. Valgo tai, kas tinka žuvims, valgo tai, kas tinka paukščiams, valgo ir tai, kas tinka plėšrūnams... valgo ir pačius paukščius, žuvis ir plėšrūnus, per daug nesukdami sau galvos, kuris maistas vis dėlto yra žmogiškas, pačios gamtos jiems skirtas. O kadangi daugeliu atvejų tai nėra mūsų maistas, pagalbon pasitelkiama ugnis, aukšta temperatūra. Mažai žmonių minta žalia mėsa, žuvimi. Plikomis rankomis mes negalime nei jaučio, nei lydekos pagauti, nužudyti. Kadangi negalime, tai ir organų, tinkamų šiems „maisto produktams“ apdoroti, neturime (nei atsikandimui, nei kramtymui, nei virškinimui, nei medžiagų pasisavinimui). Pasirinkus NETINKAMĄ maistą, tenka jį apdoroti: virti, kepti, troškinti. Tuomet jis suyra ir tampa lengviau pasisavinimas, tik kyla klausimas, ką iš to maisto mes savinamės, jei jau jis ne žmogui skirtas. Produktai, kurie mums tinkami, yra valgomi ir skanūs be JOKIO terminio apdorojimo. Juk su malonumu valgome šviežius ir džiovintus vaisius, uogas, įvairiausių rūšių daržoves, sėklas, riešutus. Tačiau iš įpročio net tuos valgomus, mums tinkamus maisto produktus, mes dažniausiai apdorojame. Ir ne vieną kartą.
Koks tokio nenatūralaus įpročio rezultatas? „Civilizacijos” ligų puokštė, kuri nepažįstama laukinės gamtos nariams. Žmones kamuoja diabetas, išeminės širdies ir smegenų ligos, onkologiniai susirgimai, toksinių medžiagų (alkoholio, rūkalų) sukelti negalavimai, opaligės ir cirozės, nutukimas ir hipertonija... Sąrašą galima tęsti iki begalybės.
Kur gi to stebuklingojo, puikiojo, visaverčio maisto nauda? Tiek daug mitybos specialistų, tiek daug dietoms skirtų studijų, žurnalų ir knygų, o padėtis negerėja – žmonėms kaip trūko taip ir trūksta žvalumo, energijos, sveiko ir gražaus kūno.
Grįžkime prie laukinės gamtos, kurioje tiek viršsvoris, tiek kitos mums įprastos problemos praktiškai neegzistuoja. Nė vienas gyvūnas, mintantis mažai baltymų turinčiais produktais, nekenčia nuo baltymų stokos, nė vienas žolėdis, nevalgantis nieko, „turinčio kalcio“, neserga osteoporoze, bet mums vis tiek norisi įrodymu, tyrimų, skaičių. Įdomumo dėlei patyrinėkime nelietuvišką, bet labai tinkamą temai savo pavadinimu produktą - laukinius ryžius. Pasižiūrėkime, kokią informaciją apie juos teikia JAV valstybinis mitybos duomenu centras (nutritiondata.com).
Lyginamas vienas puodelis (apie 160g) ryžių. Viename stulpelyje - paprasti, nevirti, t.y. „žali” laukiniai ryžiai, atrame- virti laukiniai ryžiai, trečiame - kultūrinių baltųjų ryžių makaronai.
Lentelė
Maistinių medžigų kiekis (viena porcija, 160g) Nevirti laukiniai ryžiai Virti laukiniai ryžiai Virti baltų ryžių makaronai
Kalorijos (kcal) 571 170 170
Angliavandeniai (g) 120 40 40
Baltymai, aminorūgštys (g) 24 6,5 1,6
Riebalai 1,7 1,7 0,0
Ląsteliena 9,9 3,0 1,8
Vit.A (IU) 30,4 4,9 0,0
Vit.E (IU) 1,3 0,4 0,0
Vit.K (mcg) 3,0 0,8 0,0
Magnis (mg) 238 53 5,3
Cinkas (mg) 9,5 2,2 0,4
Fosforas (mg) 693 134 35
Beta karotinoidai (mcg) 17,6 3,3 0,0
Luteinas (mcg) 352 105 0,0

Matome, kad pagal kaloringumą ir kokybę tai visiškai skirtingas maistas. Virtuose ryžiose sumažėjo kalorijų, vitaminų, mikroelementų kiekiai. Kai kam atrodys - jeigu jau kalorijų virtuose ryžiuose mažiau, tai gerai, ne taip tukina. NE! Tai reiškia visai ką kita - kad gautume pakankamai kalorijų, vitaminų, mikroelementų, mums VIRTŲ ryžių reikia SUVALGYTI DAUG DAUGIAU. Virtas maistas sukelia ir palaiko alkį dėl savo prastesnės sudėties. Makaronų atvejis dar prastesnis... Mikroelementų sumažėja dešimteriopai, vitaminų praktiškai nelieka, palyginus su nevirtais ryžiais - penkis kartus sumažėja ląstelienos. Išvada - kuo daugiau pastangų dedame gamindami maistą, perdirbdami natūralius produktus, tuo blogesnis rezultatas. Tą patį matome palyginus ir kviečius ar bet kurį kitą produktą. Kodėl gi taip yra?
Gamtoje natūraliai yra visko, ko reikia žmogui, tačiau analizuodami maistą ir mitybą žmonės jau seniai užmiršo sąvoką „natūralumas“. Niekas neatkreipia dėmesio į vieną labai svarbią „smulkmeną“. Niekur, jokiuose tyrimuose ir dietologų lentelėse neišskiriami vieni iš svarbiausių gyvų produktų sudedamųjų dalių – fermentai, skaidantys maistą į daleles, padedantys jį virškinti. Žinome, kad maisto virškinimui naudojame savo fermentus, esančius skrandžio sultyse, kasos, žarnyno sekrete. Taip, būtent taip ir yra, jeigu maistas termiškai apdorotas. Jame nebėra gamtinių fermentų, nes jie visi žūva aukštoje temperatūroje. Gyvas, neapdorotas maistas yra pilnas fermentų (enzimų), kurie padeda jį lengvai suvirškinti.
Kuo daugiau maistas nutolsta nuo savo pirmykščio pavidalo, kuo daugiau jis apdorojamas, tuo menkesnė jo vertė. Jis galbūt bus „gražesnis”, atrodys „skanesnis” ir „įvairesnis”, bet TIKRAI NEBUS SVEIKESNIS.
Šiomis žiniomis remiasi sena kaip pasaulis ir vėl atgijusi „raw food” arba „žaliamitystės” filosofija.
Pasaulyje yra „žaliamičių“ judėjimai, žalio maisto restoranai, gydyklos, sanatorijos. Seniai pastebėta, jog sunkiausios ligos nugalimos natūraliu, neapdorotu, gamtos sukurtu maistu.
Ką valgo „žaliamičiai“?
- Vaisiai ir uogos - tiek švieži, tiek (žiemos metu) natūraliai džiovinti.
- Daržovės - lapinės, šakniavaisiai, ankštiniai. Tinkamos ir šviežios, ir džiovintos, be to, gali būti ir natūraliai raugintos (be acto).
- Grūdai. Mirkyti, brinkinti, daiginti, bet nekaitinti.
- Sėklos bei riešutai (nuo seno Lietuvoje žinomos kanapės, aguonos, linų sėmenys).
- Medus, įvairiausi bičių produktai - žiedadulkės, pienelis, duona.
- Šalto spaudimo aliejai.
- Grybai - tiek švieži, tek džiovinti.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad čia gi nėra ką valgyti. Tačiau gerai pagalvojus, pamatome, kad mums įprastas „turtingas“ maistas yra nepaprastai skurdus. Duona, makaronai, bandelės, blyneliai? Įvairovė? Nieko panašaus – juk tai vienas ir tas pats grūdas, tik daugybę kartų apdorotas, praradęs visą savo natūralią vertę. „Žaliamičiai“ moka pagaminti puikias „žalias” sriubas, padažus, desertus, netgi tortus ir picas. Ir tam net virykles įjungti nereikia. Argi ne puiku?
Receptai
Žalioji cukinijų mišrainė
Jums reikės:
Cukinija - smulkiai pjaustyta arba stambiai sutarkuota.
Raudonoji paprika - smulkiai supjaustyta
1 arb.šaukšt. jūros kopūstų (sausų),
Pusė skiltelės susmulkinto česnako
1 arb.š. citrinos sulčių
1arb.š. baziliko lapelių
Vienas susmulkintas avokadas
Puodelis (ar daugiau) naminių raugintų kopūstų
50g saulėgrąžų sėklų
Aliejus
Viska gerai išmaišyti, papuošti žalumynais. Skanaus.
Pagal kiekvieno asmeninį skonį galima keisti ingradientus, ko nors dėti dauugiau ar mažiau, papildyti.
„Energizuojanti“ sriuba
Joje gausu gyvybei svarbių vitaminų, aminorūgščių, mikroelementų, ji labai lengvai virškinama, suteikia daug jėgų, žvalumo
Jums reikės:
Daiginti ankštiniai (pasirinktinai - žirneliai, lęšiai ar kiti) - viena stiklinė
Jūros kopūstai (kaip prieskonis, 1 – 2 arb. š.)
Didelis kiekis įvairių žalumynų (geriausiai iš savo sodo, sezoniniai)
Smulkinti obuoliai su žievele
Avokadas
Papuošimui - daigintos sėklos
Paruošimas: Suplakti mikseryje (blenderyje) daigintus ankštinius, pridėjus arbatinį šaukštelį jūros kopūstų.
Pridėti smulkintas daržovės (salierų kotus, morkų ar burokėlių šviežius lapelius, petražoles; daigus - grikių, saulėgrąžų, pipirnės; garšvos ir kitų laukinių žolių lapus). Lengvai suplakti. Dėl skonio galite pridėti nedideli obuolį. Pabaigoje į mikserį (blenderį) dedamas avokadas, suplakamas. Jis duoda masei tirštumo. Papuošti daigintomis sėklomis (pvz. liucernos, pipirnės, ridikėlių).
Šią sriubą galima valgyti iškrovos, organizmo valymo dienomis po nedidelį kiekį (pusę –ketvirtadalį stiklinės) kas tris valandas. Tinka nusilpus, išsekus, daug dirbantiems, nesveikai besimaitinantiems.


Riešutų pienas - nuostabus mikroelementų šaltinis ENERGIJAI, GROŽIUI, ILGAAMŽIŠKUMUI.
Jums reikės:
100g jūsų pasirinktu, išmirkytų riešutu (migdolų, anakardžių, lazdyno, sezamo sėklų ar kitų)
1-2 arb.š. cinamono ar vanilės
2-3 stikl. švaraus geriamo vandens
Paruošimas:
Pasirinktus riešutus nuplauti (jeigu reikia) ir parą mirkyti stiklinėje vandens.
Po paros išbrinkytus riešutus su visu vandeniu dėti į blenderį ir kruopščiai susmulkinti. Pripilti dar stiklinę vandens ir dar kartą gerai išplakti. Gautą masę perkošti per sietelį gerai nuspaudžiant. Pridėti cinamono arba vanilės pagal skonį. Galima puošti braškėmis ar bičių žiedadulkių grūdeliais. Laikyti šaldytuve, ne ilgiau nei parą. Labai skanu, pigu, greitai paruošiama ir sveika .

Kokosu riešutu tortas- sveikam smaližiavimui
Jums reikės-
Tešlai-
1 puodėlis nemirkytu graikišku riešutu
1/2 puodelio datuliu be kauliuku
½ puodelio kokoso pieno (iš šviežio riešuto)
4 valg.š kakavos milteliu
1 kriauše

Sumaišyti virtuviniame kombaine riešutus ir datules iki vienalytes mases, pridėti kakava ir kokoso riešuto pieną, vėl išmaišyti. Iš gautos masės ant plokščios lėkštęs suformuoti pirmą tešlos sluoksnį. Sudėti plonai supjaustyta kriauše.
Ant jų dėti antrą tešlos sluoksnį.

Kremui
1 puodelis šviežio kokoso riešuto
Vandens, kad gautusi tiršta, minkšta masė
1 valg.š.medaus
Sumaišyti šios dalys mikseryje, užtepti ant torto.
Papuošti vaisiais, riešutais.
Pakanka 12 žmonių.

NATŪRALAUS GYDYMO CENTRAS, UAB




www.telgesa.lt
www.aukranga.lt
www.faguru.lt
www.paminklai.lt
www.visalietuva.lt/bliekorius
www.gpspartneris.lt