Elektroninių knygų rinka tikisi proveržio
Publikavimo data: 2014-03-22
Technologijos vis labiau braunasi į mūsų gyvenimą, todėl vis dažniau kalbame apie popierinės knygos mirtį. Kai kurie rinkos dalyviai įsitikinę, kad greitu metu mėgausimės vien tik elektroninėmis knygomis, kiti į šią situaciją žiūri kiek optimistiškiau ir mano, kad elektroninės knygos, nepaisant visų jų deklaruojamų privalumų (interaktyvumas, ekologiškumas, pigumas ir t. t.), niekuomet neatstos popieriaus šnaresio. Be to, nors užsienio šalyse skaitmeninė literatūra populerėja itin sparčiai, Lietuvoje šių knygų proveržio dar reikės palaukti – mūsų rašytojai ir leidėjai į moderniąsias technologijas žiūri įtarumo kupinu žvilgsniu.
šiek tiek istorijos...
Kalbėdami apie elektroninės knygos atsiradimą, turėtume atsigręžti į 1971 metus, kuomet buvo įkurta pirmoji internetinė biblioteka. Praėjus dešimtmečiui atsirado ir pirmoji elektroninė knyga – žodynas. Nors kurį laiką į šį komercinį produktą buvo žiūrima gana skeptiškai, tačiau netrukus buvo atsižvelgta į žodyno patogumą ir prieinamumą, todėl jau XXI a. elektroninės knygos išplito taip, kad daugelis verslininkų nusprendė elektroninį formatą suteikti ne tik įvairiems mokslo leidiniams (kas palengvino studentų darbą), bet ir didiesiems klasikos šedevrams. šiuo metu elektroninių knygų rinka sparčiai auga, pardavimo procentas kasmet didėja – šiandien elektroninės knygos sudaro beveik 20 proc. visų pasaulio knygų pardavimo. Nekyla abejonių, kad moderniosios technologijos pamažu pradės skverbtis ir į vis dar abejojančią Lietuvos rinką.
Elektroninių knygų leidyba ir piratavimas
šiuo metu beveik visos populiariausios knygos yra prieinamos skaitytojams ne tik popieriniu, bet ir elektroniniu variantu. Tiesa, Lietuvos knygų rinka per maža, kad skaitmeninėje erdvėje galėtume mėgautis visais naujausiais kūriniais. Rašytojas, išleisdamas knygą, siekia finansinės naudos, todėl prieš pasirašydamas sutartį su leidykla, jis svarsto, kiek elektroninis knygos variantas iš tiesų yra jam naudingas. Ne paslaptis, kad popierinės knygos leidėjams kainuoja brangiau – reikia investuoti ne tik į knygų spausdinimą, bet ir į logistiką, saugojimą ir pan. Tiesa, negalima pamiršti ir to fakto, kad autoriams svarbiausia pasiekti skaitytoją ir jį sudominti, todėl elektroninės knygos atsisakymas gali būti strategiškai nenaudingas sprendimas. Skaitmeninės leidybos procesas priklauso nuo įvairiausių veiksnių – reikia apsispręsti, kokiai platformai knyga bus pritaikyta, ar ją bus galima skaityti naudojant mobiliuosius telefonus, kokie programavimo įrankiai bus naudojami, kokias knygų platinimo kompanijas pasirinkti ir pan.
Rašytojai elektroninių knygų vengia ir dėl padidėjusios piratavimo tikimybės – daugelis tiki, kad internetinėje erdvėje pasirodžiusi knyga netrukus išplinta po visas nelegalų turinį siūlančias svetaines, tačiau galime jus nuraminti – atlikti tyrimai rodo, kad šiuo metu taikomos apsaugos priemonės veikia puikiai ir net populiariausi bei garsiausi kūriniai yra parduodami tik legaliose svetainėse.
Elektroninių knygų kaina
Elektroninių knygų populiarumą nulėmė jų įsigijimo greitis (knygą gaunate paspaudę kelis mygtukus – jums nebereikia vykti į parduotuvę ir laukti eilėje). Be to, šios knygos yra ekologiškos ir pigios. Žinoma, daugelis žmonių yra klaidingai įsitikinę, kad elektroninių knygų savikaina yra minimali – pamirštama, kad be knygų transportavimo ir jų išleidimo, vis tiek reikia mokėti už autorių teises, knygos vertimą ir jos redagavimą, iliustravimą, galiausiai – už knygos pritaikymą numatytiems skaityklių formatams. Iš tiesų sutaupomos tik leidybos sąnaudos.
šiuo metu elektroninės knygos Lietuvoje kainuoja maždaug 30 proc. mažiau nei popierinės knygos. Dar mažesnės kainos taikomos klasikinės literatūros kūriniams, kadangi už tokių knygų perleidimą nereikia mokėti autoriaus teisių mokesčių. Deja, elektroninėms knygoms itin retai suteikiamos papildomos nuolaidos, o tuo metu leidyklos, parduodančios popierines knygas, siūlo patrauklias akcijas – knygos parduodamos net 70 ar 80 proc. pigiau (dažniausiai tokios nuolaidos taikomos tada, kai leidėjui pavyksta parduoti didžiąją tiražo dalį – tuomet tereikia atsikratyti likučių). Akcijos metu popierinės knygos kaina tampa gerokai žemesnė už elektroninės knygos. Tiesa, Lietuvoje vis aktyviau kuriasi interneto svetainės, siūlančios skaityti knygas tiesiog internete (jų neparsisiuntus). Už tokių knygų skaitymą reikia susimokėti metinį ar pusės metų mokestį, kuris dažniausiai nesiekia vienos popierinės knygos kainos. Tokios knygos itin patrauklios studentams, kuriuos domina tik tam tikra laikina informacija.
Nors Lietuvoje elektroninių knygų plėtrai sudarytos visos sąlygos, tačiau kol kas į priekį judama mažais žingsneliais. Vartotojų, nusprendusių išmėginti elektroninę knygą, kasmet daugėja, tačiau šiuo metu tokių knygų pardavimas mūsų šalyje sudaro vos 5 proc. visos apyvartos. Mažą procentą nulemia tai, kad didžiausi elektroninių knygų mėgėjai yra studentai, kuriems pavyksta knygas gauti nemokamai. Nors šiuo metu popierinės knygos yra ekonomiškai naudingesnis sprendimas, vis dėlto Lietuvos rinka greitu metu turėtų reaguoti į pasaulinius pokyčius ir klientams pasiūlyti išbandyti moderniąsias technologijas.
Džiugios ateities prognozės
Nors neturime didelio elektroninių knygų pasirinkimo, tačiau specialistai teigia, jog tai tėra laiko klausimas. Elektroninės knygos yra lengvai pasiekiamos, patogios skaityti, nesudėtingai transportuojamos (į kelionę galite pasiimti planšetinį kompiuterį su keliais šimtais knygų), ekonomiškos ir pigios, todėl skaitmeninės literatūros proveržis neišvengiamas. Tiesa, popierinės knygos taip pat neturėtų išnykti – šios knygos turi išskirtinio žavesio. Be to, visų knygų perkelti į elektroninę erdvę nepavyks, o net jei ir pavyktų – jos prarastų savo autentiškumą, t. y. sugebėjimą paveikti mūsų jusles. Manoma, kad net ir po daugelio metų, elektroninėms knygoms užėmus pirmumo vietą rinkoje, popierinės knygos vis dar siūlys mums maloniai praleisti laiką.
