Žirgynai – verslas, sportas ir malonumas
Publikavimo data: 2014-03-22
Žirgai – labai protingi gyvūnai, žavintys savo jėga, ištverme, prieraišumu. Nuo seno, žirgas lietuvių gyvenime užėmė ypatingą vietą – kad ir kur žengdavo žmogus, žirgas visada buvo šalia. Nė vienas kitas gyvūnas taip smarkiai neprisidėjo prie tautos formavimosi, augimo ir stiprėjimo. Šiandien retai kuris namuose laiko arklį ar žirgą. Jų gyvenimo vieta tapo žirgynai, kurie savo ruoštu yra žemės ūkio įmonės, veisiančios, tobulinančios, platinančios veislinius arklius.
Geriausios veislės buvo išveistos 18–19 a. Tai buvo: brabansonai, grynakraujai jojamieji, peršeronai, ardėnai, trakėnai, Hanoverio arkliai, Norforlo ristūnai. Lietuvoje žirgynai pradėti kurti feodalizmo laikais. 1732 m. Mažojoje Lietuvoje buvo įsteigtas Prūsijos valstybinis žirgynas. 19 a. pab.–20 a. pr. veikė Vilniaus zemskinis žirgynas. Rietave ir Plungėje juos turėjo dvarininkai Oginskiai, 1936–1944 Kėdainiuose veikė valstybinis žirgynas.
Žirgai buvo naudojami įvairiose srityse: žemės ūkyje, susisiekimo, karo tikslais. Lietuvos karo kavalerija, ypač sparnuotieji husarai, buvo pagarsėję visoje Europoje.
šiandien Lietuvoje žirgynai labai mėgstami – jų yra daugiau nei 60. Žmonės vis dažniau mokosi jodinėti. Žirgynuose galima ne tik išmokti teisingai sėdėti ant žirgo, bet ir siekti profesionalaus jojiko karjeros skirtingose jojimo rūšyse Dažniausiai skiriamos trys pagrindinės rūšys: tai dailusis jojimas, korkūrai ir trikovė.
Dailusis jojimas, arba išjodinėjimas, yra viena žinomiausių žirginio sporto šakų, kartu su konkūrais ir trikove priklausančių Olimpinei šeimai. Dailusis jojimas laikomas meniškiausia jojimo sporto šaka. Varžybose ir raitelis, ir žirgas privalo atlikti tam tikrą kiekį pratimų lygioje 20 x 60 m aikštėje. Varžybose žirgas joja žingine, risčia ir šuoliais. Svarbus vertinimo kriterijus – žirgo judesių laisvumas ir lengvumas. Turi atrodyti, kad jis pratimus atliekas savo noru, o ne pagal raitelio komandas. Dailiajame jojime žirgai karjerą pradeda ketverių metų amžiaus, o baigia maždaug 17–18 . Čia yra keletas rungčių: nuo lengviausių iki pačios sudėtingiausios - Grand Prix. Pasaulyje taip pat populiarios ir laisvosios programos, kuriose individualią programą raitelis atlieka pagal pasirinktą muziką, priderintą prie žirgo bėgimo ir dueto charakterio.
Konkūrai yra gana nauja žirginio sporto šaka. Manoma, kad tiksliai ir techniškai įveikti kliūtis žirgai buvo pradėti mokyti 18 a., kai Anglijoje, atsiradus Aptvėrimo aktui, turtingi žemės savininkai apsitvėrė savo žemės sklypus. Kadangi tuo metu buvo itin populiarios lapių medžioklės, žirgai turėjo įveikti visas pasitaikiusias kelyje tvoras. Konkūras, kaip ir dailusis jojimas yra viena iš trijų olimpinių jojimo šakų. Tai bene populiariausia jojimo sporto rungtis, kurios tikslas – be klaidų ir greitai įveikti kliūtis. Vidutiniškas jų aukštis svarbiausiose varžybose – 1,6 m. Kiekvienoje rungtyje galima padaryti tam tikrą klaidų skaičių, tačiau jį viršijus duetas pašalinamas. Skaičiuojama kiek laiko duetas sugaišta ir kiek baudos taškų surenka, kol įveikia maršrutą. Baudos taškai yra skiriami už žirgo nepaklusnumą, viršytą nustatytą laiką, nuverstas kliūtis ir kt. Didžiausios peršokamos kliūtys konkūruose kartais siekia net 2,5 m.
šiuolaikinė trikovė – raitelio bei žirgo išbandymų kompleksas. Tai daug jėgų ir pasiruošimo reikalaujančios tris dienas trunkančios varžybos, sudarytos iš dailiojo jojimo, konkūrų ir ištvermės jojimo. Pirmąją dieną, išjodinėjimo rungties metu, žirgas bei raitelis rodo techniškai atliekamus elementus, eleganciją, tarpusavio supratimą. Antroji diena skirta ištvermės jojimo rungčiai, reikalaujančiai daug drąsos ir jėgų jojant atviromis, didelėmis aikštelėmis su kliūtimis. Trečiąją trikovės varžybų dieną duetai konkūrų aikštelėje turi įrodyti savo tvirtumą, pasiruošimą, jėgą po sunkios ištvermės jojimo dienos.
Taip pat be jau išvardytų skiriamos ir kitos jojimo rūšys. Tai važiavimas kinkiniais, žirgų lenktynės, medžioklinis, kliūtinis jojimas, raitelių žaidimai (polas, rodeo) ir t. t.
Visgi, jojimas tai ne tik sportas. Yra toks senas raitelių posakis, jog didžiausią laimę pasaulyje pajusi sėdėdamas ant arklio nugaros. Arkliai skleidžia gerą energiją ir emocijas, jie yra sielos ir kūno gydytojai. šiais laikais hipoterapija gydomi autistai, Dauno sindromu sergantys vaikai, kurie yra užsisklendę savo pasaulyje, turi įvairių baimių. Būdamas prie žirgo toks vaikas nurimsta, atsipalaiduoja. Taigi, žirgynai suteikia galimybe susitikti su arkliais, pasisemti iš jų pozityvumo ir pradėti labiau džiaugtis gyvenimu.
