Žemės ūkio paskirties sklypų kainos krenta
Publikavimo data: 2014-05-06
Šiais metais įsigaliojo keli svarbūs apribojimai: įsigyti žemės ūkio paskirties sklypus ir aktyviai išparduoti valstybinę žemę. Tai jau pajuto dirbamų žemės plotų pardavėjai, kadangi kai kuriuose šalies regionuose kainos ėmė kristi. Dar kiek per anksti spręsti, ar šis kritimas yra tendencingas, ar tik laikinas. Dėl tikrųjų priežasčių kol kas taip pat dvejojama. Tai gali būti tiesiog atokvėpis po itin intensyvios pernykštės prekybos arba dėl atpigusių grūdų, dėl kurių ūkininkų pajamos buvo nedidelės, ir tai juos skatina mažiau plėsti savo valdas. Dirbamos žemės kaina nukrito apie 2 tūkst. Lt/ha – hektaras derlingo ploto pernai kainavo apie 12 tūkst. Lt/ha, o šiemet – apie 10 tūkst. Lt/ha. Dėl prieš tai minėtų ribojimų sumažėjo ir potencialių žemės pirkėjų skaičius. Stambios bendrovės, kurios mielai įsigytų patrauklių sklypų, bei ūkininkai tiesiog negali atlikti tinkamo sandorio.
Ūkininkai nekonkurencingi
Stambūs pavieniai ūkininkai teigia, kad ribojimai gali sustabdyti tik tas bendroves ir įmones, kurių darbas yra skaidrus. Juk jau ne vienerius metus patrauklius sklypus iššluoja tarpininkai, su kuriais ūkininkai konkuruoti negali. Jie tiesiog įregistruoja naują įmonę ir superka žemę. Šiuo metu daugybė žemės plotų yra nuomojami. Prognozuojama, kad ateityje dirbami plotai pigs.
Kai kurių stambių ūkininkų teigimu, įvairūs sugriežtinimai ir apribojimai pakeisti rinką gali tik tada, jei jų kas nors laikosi. Kol kas ši rinka tėra didžiulis burbulas, kuris intensyviai pučiasi ir ateityje turi sprogti. Be to, manoma, kad tiesioginės išmokos dideliems ūkiams tik mažės, todėl natūralu, kad žemės ūkio produktai brangs. Tie, kas užsiima augalininkyste iš vieno hektaro uždirba apie 200 Lt, prie jų pridėjus išmokas gaunama apie 600 Lt. Tačiau jeigu ES sumažins paramą, uždarbis kris. O jau dabar kai kurių sklypų atsiperkamumo reikia laukti dešimtmečius.
Smulkieji ūkininkai
Smulkieji ūkininkai naujuosius žemės prekybos apribojimus palaiko. Jų teigimu, dabar galima nesunkiai ir ne itin brangiai įsigyti žemės, kadangi iki tol dauguma vis laukė tolesnio pabrangimo. Įsigyti valstybinę žemę dažnai būna gana sudėtinga dėl vietos žemėtvarkininkų biurokratijos gausos požiūrio – dalis stambių ūkininkų piktnaudžiauja smulkiųjų statusu ir superka valstybinius plotus, kad po to juos gerokai brangiau perparduotų. Apmaudu, kad niekas netikrina, ar tokie tarpininkai iš tikrųjų ūkininkauja. Kita vertus, tokiems supirkėjams, retai kada pavyksta įsitvirtinti, nes vietos ūkininkai dažniausiai būna gan stiprūs ir naujokams formuoti didelius plotus būna labai sunku. Nepaisant to, priimti nauji apribojimai palies net ir santykinai nedidelį ūkį.
Ateities perspektyvos
Ekspertų teigimų, nauja tvarka bei apribojimai pristabdė rinką ir sukėlė sumaištį. Ji žalinga tiek sklypų savininkams, kurie šiuo metu už turimą turtą negali gauti rinkos kainos, tiek ir prekiniams ūkiams. Be to, įvairūs ūkininkai gana daug žemės nusipirko pernai, o dabar jiems reikia užsidirbti, kad galėtų ir toliau plėsti savo valdas.
Kita vertu, galima teigti, kad žemė kainuoja tiek, kiek už ją mokėti gali pirkėjai. Juk kadaise hektarą dirbamos žemės buvo galima įsigyti 1 tūkst. Lt, o dabar už ją mokame 7–10 tūkst. Lt. Ūkininkai vis tiek yra priversti įsigyti naujų nuosavų dirbamų plotų, nepaisant to, kad jų kainos jau pasiekė ribas, o ir atsipirkimas nėra garantuotas. Taigi, ūkiai atsidūrė tarsi savotiškose pinklėse. Be to, žemdirbiai kurį laiką investavo ne į nuosavą žemę, o į techniką ir dirbo nuomojamus plotus. Dėl šios priežasties ne kartą buvo pastebėta, jog bankrutuoja ekonomiškai stiprūs ūkiai, kadangi nuomininkai dirbamus plotus perleido kitiems. Svarbu atsiminti, kad norint kurti itin stiprius ūkius, būtinos nuosavos žemės valdos.
Ekspertų teigimu, šiuo metu dirbamos žemės rinka yra iškreipta spekuliantų – juk sunkmečio laikais žemė verslininkų buvo vertinama kaip itin patraukli investicija. Kalbant apie dirbamos žemės kainų kritimą, nekilnojamojo turto tarpininkai kol kas kalba gana atsargiai. Tačiau jei bus įvesta dar daugiau ribojimų ir saugiklių (o tai Seimas padaryti planuoja), tai dalis potencialių žemės pirkėjų tiesiog nepajėgs įsigyti juos dominančių objektų. Jie garsiai neskelbia prielaidų, kad žemės ūkio paskirties valdos gali pigti, tačiau teigia, kad jų yra, nors pernai dirbamų žemės plotų kainos augo ir kai kur netgi viršijo ikikrizinį lygį.
