Vasarinių miško gėrybių nauda

Publikavimo data: 2014-03-22 Vasarinių miško gėrybių nauda Jau nuo senų senovės žmogaus ir gamtos santykis buvo ypatingas. Čia galima rasti ramybę, grožį, paguodą. Dažnai gamtoje žmogus išsakydavo savo slapčiausias mintis, bėdas ir vargus, čia gimė gražiausi meno kūriniai. Mokslininkai teigia, kad žmogaus buvimas gamtoje, ypač miške, mažina stresą, kraujospūdį, širdies plakimo dažnį, gerina nuotaiką, atpalaiduoja, gydo depresiją, slopina pyktį, agresyvumą – tiesiog jaučiamės gerokai laimingesni. Apsilankymas miške, netgi sustiprina mūsų imuninę sistemą, padidindamas vėžines ląsteles žudančių ląstelių organizme kiekį bei jų aktyvumą.

Be visu fizinių ir dvasinių turtų, vasarą auga miško gėrybės – grybai ir uogos. Apie dažniausiai renkamas ir pašnekėsim.

Mėlynės
Anksčiau buvo sakoma, kad namuose, kur valgomos mėlynės ir žemuogės, gydytojui nėra darbo. Mėlynėse yra daug cukraus, pektino, rauginių ir dažomųjų medžiagų, glikozido mirtilino, citrinos, obuolių, chino, gintaro, vitaminų: karotino, C, P, PP, B1, B2. Mėlynėse daugiau negu kitose uogose ir vaisiuose yra mangano, daug geležies. Lapuose gausu rauginių medžiagų, organinių rūgščių, eterinio aliejaus ir t. t. šviežios mėlynių uogos gerina regėjimą, didina akiplotį, mažina akių nuovargį, greitina tinklainės atsinaujinimą. šios miško gėrybės taip pat gerina atmintį, pagyvenusių žmonių judesių koordinavimą, stiprina raumenų jėgą. Jos taip pat padeda malšinti uždegimus, naudingos sergant reumatu, įvairiomis odos ligomis, pvz., psoriaze, egzema, sutrikus medžiagų apykaitai. Džiovintos mėlynės įeina į vaistinių arbatų sudėtį.

Žemuogės
šios uogos pasižymi ypatingu savo skoniu ir kvapu be to, jau labai seniai žinomos ir gydomosios jų savybės. Žemuogėse daug baltymų, riebalų, angliavandenių, fosforo, geležies, vitamino C, taip pat nedidelis kiekis provitamino A, vitaminų B1, B2, B6, K, E. Jas rekomenduojamos valgyti sergant inkstų, šlapimo pūslės ligomis, esant tulžies ar šlapimo pūslės akmenims. šios miško gėrybės spartina kraujo apytaką ir medžiagų apykaitą, gydo cukrinį diabetą, peršalimo ligas, mažina insulto tikimybę. Žemuogės panaikina nemalonų burnos kvapą, dantenų uždegimą. Lapai taip pat turi gydomųjų savybių. Juose yra daug taninų, flavanoidų, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų. Tokia arbata padeda iš organizmo pašalinti šlakus ir kitas kenksmingas medžiagas, gelbsti nuo viduriavimo.

Avietės
Avietėse gausu fruktozės, gliukozės, sacharozės, ląstelienos, pektinų, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų: natrio, kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, taip pat vitaminų B1, B2, PP, C bei karotino. Dėl tokios vertingų medžiagų ir vitaminų gausos avietės yra vienos vertingiausių uogų. Jomis patariama gydyti aterosklerozę, avitaminozę, uždegimus, jos teigiamai veikia širdies ritmą. Maistui vartoti tinka ne tik uogos, bet ir jų jauni lapai bei ūgliai, kurie žiemą ir pavasarį žmogaus organizmą praturtina reikalingais vitaminais. Aviečių lapus, taip pat pasižyminčius puikiomis gydomosiomis ir skonio savybėmis patariama vartoti verdant iš jų arbatą. Gydymui žiemą avietes geriausiai džiovinti, nes taip jos išsaugo daugiausia gerųjų medžiagų.

Grybai
Grybai mineralinių medžiagų kiekiu nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio, kalio kiekiu jie prilygsta žuviai. Juose taip pat gausu aminorūgščių, vitaminų B1 ir D. Vertingiausi Lietuvoje sutinkami grybai, be abejo, yra baravykai ir rudmėsės, taip pat raudonviršiai, lepšiai, kazlėkai, ūmėdės, žaliuokės. Ne tokie vertingi yra geltonasis baravykas, voveraitės piengrybiai, o mažiausią maistinę vertę turi grūzdai, tamprusis ir auksakotis baravykas, rudasis piengrybis ir kt. Nepaisant to, kad grybuose yra daug naudingų medžiagų, jie gana sunkiai virškinami. Juose yra chitino, kurio žmogaus organizmas nepajėgia pasisavinti, todėl nepatartina grybais dažnai mėgautis skrandžio arba kepenų ligomis sergantiems ir pagyvenusiems žmonėms.

Siekiant užtikrinti puikią visuomenės sveikatą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija yra įpareigojusi Radiacinės saugos centrą stebėti maisto produktų, į kurių sąrašą įeina ir miško gėrybės, radioaktyviąją taršą. Periodiškai tiriami šalies miškuose augantys įvairių rūšių valgomieji grybai ir uogos. Lietuvoje per pastaruosius 10 metų nebuvo nustatytų minėtos taršos lygio viršijimo atvejų. Akcentuotina, kad Lietuvos gyventojai, norintys, ištirti surinktus ar įsigytus grybus ar uogas gali kreiptis į Radiacinės saugos centrą.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Miško gėrybės