Vaisių ir daržovių importas. Ką nutyli verslininkai?

Publikavimo data: 2014-05-26 Vaisių ir daržovių importas. Ką nutyli verslininkai? Medikai tvirtina: jei norime būtų sveiki ir stiprūs, privalome valgyti vaisių ir daržovių. Tačiau, kiek realios naudos mūsų organizmui atneša sandėly sunokę vaisiai ar chemikalais nupurkštos daržovės? Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, padaugėjo ir europietiškos produkcijos. Nors atvežtiniai produktai žavi savo pasiūla ir kainomis, vis dėlto imame abejoti – ar iš tiesų žinome, ką valgome?

 

Vaisiai ir daržovės – iš kur jie atkeliauja?

Lietuvos rinką vaisiai ir daržovės pasiekia iš daugiau nei 40 valstybių. Tiesa, didžiausios importuotojos yra Ispanija ir Italija. Ispanija siūlo pomidorus, agurkus, svogūnus, salotas, mandarinus, apelsinus, vynuoges ir persimonus. Iš Italijos mus pasiekia kriaušės, obuoliai, svogūnai, persimonai ir raudonosios vynuogės. Prekybos centruose galime įsigyti ir egzotinių vaisių bei daržovių. Šios iki mūsų keliauja tūkstančius kilometrų, pvz., avokadų ir arbūzų gimtinė – Peru, kokoso riešutų – Dramblio Kaulo Krantas.

Importuojami maisto produktai kelia rimtų problemų Lietuvos verslininkams. Daugelis pirkėjų vienodai vertina tiek atvežtinę, tiek lietuvišką produkciją, neretai apsisprendimą nulemia kaina, tačiau liūdėti nereikėtų – vargu, ar Lietuvos gamintojai bus išstumti iš rinkos. Parduotuves pasiekia mūsų šalies ūkininkų bulvės, burokėliai, kopūstai, obuoliai,  ridikai, morkos, svogūnai, salotos, agurkai, pievagrybiai ir kiti produktai. Ne paslaptis, kad nemaža dalis pirkėjų, matydami lietuvišką etiketę, siūlomą produkciją perka itin noriai.

 

Importuojamų produktų kontrolė

Lietuva vykdo gan griežtą atvežtinių vaisių ir daržovių kontrolę. Tuo rūpinasi net kelios institucijos, tarp jų – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei Valstybinė augalininkystės tarnyba, kurie maisto kontrolės tyrimuose naudoja sterilizatorius ir kitą svarbią įranga. Maisto produktų patikra pradedama jau pasienyje. Atmetus visus formalumus, t. y. dokumentus, čia atliekama ir fizinė produkcijos kontrolė bei higieninė ekspertizė. Prekė įvežama į šalį įsitikinus, jog nėra pažeidimų. Jei produkcija kelia abejonių, ji iškart grąžinama tiekėjui.

Apibendrinant visus maisto produktus, nustatyta, kad dažniausi ir didžiausi pažeidimai aptinkami trečiųjų šalių gabenamoje produkcijoje. Itin atidžiai tikrinami ir Kinijos, Pakistano, Egipto, Irano, Maroko, Turkijos gaminiai. Iš šių šalių importuojami vaisiai ir daržovės gana dažnai būna užteršti pesticidais.

 

Didėjanti pasiūla

Šiandien galime rinktis iš pačių įvairiausių vaisių ir daržovių. Tiesa, vieną kartą nusiperkame skanius ir sultingus apelsinus, kitą kartą – sudžiuvusius ar neprinokusius. Importuojamų vaisių ir daržovių sultingumas bei kokybė tiesiogiai priklauso nuo tiekėjų ir augintojų, nuo produkcijos paruošimo ir kokybės klasės. Į didžiųjų prekybos centrų sandėlius vaisiai ir daržovės atkeliauja skirtingu laiku ir skirtingos kokybės. Transportavimas priklauso nuo atstumo, kurį tenka įveikti, todėl vieni gaminiai atkeliauja šviežesni, kiti prinoksta kelionės metu.

Nors aktyviai ieškoma naujų būdų, kaip importuojamus produktus atgabenti kiek įmanoma šviežesnius, vis dėlto mūsų šalyje parduodamų vaisių ir daržovių kokybė yra gerokai prastesnė, jei palygintume ją su Vakaruose parduodama produkcija. Tai nulemia gana maža paklausa, be to, mūsų šalies vartotojai linkę pirkti pigesnius produktus, o tai reiškia, kad pelno siekiantys verslininkai perka ne aukščiausios klasės vaisius ir daržoves. Žinoma, išsigąsti nereikėtų. Nei vienas didesnis tiekėjas nėra pasiryžęs rizikuoti savo vardu ir siūlyti klientams prastos kokybės maistą. Nors Lietuvos rinka gana maža, vis dėlto konkurencija čia didelė, todėl kiekvienas tiekėjas nori įtikti ir pranokti savo konkurentus. Peržvelgę pastarojo dešimtmečio situaciją, pamatytume, kad akivaizdžiai pagerėjo egzotinių vaisių tiekimo situacija – turime visas galimybes nusipirkti daržovių ir vaisių, kurių anksčiau nebūdavo.

 

Vaisiai ir daržovės, apdoroti cheminėmis medžiagomis

Nemaža dalis importuojamų vaisių ir daržovių yra purškiami įvairiais chemikalais, kurie padeda produktams ilgesnį laiką išlikti šviežiems. Siekdami apsaugoti organizmą, kruopščiai plauname parduotuvėje įsigytus produktus. Tačiau, ar tikrai cheminės medžiagos neprasiskverbia į importuotų vaisių bei daržovių vidų?

Tvirtai atsakyti, ar augalų apdorojimas cheminėmis medžiagomis iš tiesų kenkia žmogaus sveikatai, yra gana sunku. Pirmiausia jau todėl, kad tiksliai nežinome, kokias apdorojimo technologijas naudojo importuotojai. Augalai gali būti apdorojami purškiant juos cheminėmis apsaugos priemonėmis, veikiant ozonu ir dujomis ar apdorojant specialiomis šviesomis, mikrobangomis. Lietuvoje nei viena šių technologijų nėra nei registruota, nei oficialiai naudojama, todėl tiksliai nusakyti jų poveikį yra gana sunku.

Nuo apdorojimo technologijos priklauso ir tai, kiek cheminių medžiagų pasilieka ant parduodamo produkto. Jei apdorojimas vyksta vadinamąja kontaktine technologija, t. y. vaisius nupurškiamas specialiomis medžiagomis, turi praeiti numatytas laiko tarpas, kuomet vaisių ar daržovę galima valgyti. Tik praėjus numatytam laikotarpiui, chemikalų plėvelė tampa nebekenksminga sveikatai. Kai vaisiai ar daržovės apdorojami sisteminio veikimo cheminėmis priemonėmis, tuomet šios patenka į patį maisto produktą. Tiesa, didžiausia chemikalų dozė pasilieka odelėje ir tik retais atvejais pasiekia produkto vidų. Deja, ir tokiu atveju išlieka rizika, pvz., kuo arčiau puvinio vietos atsiduria chemikalas, tuo didesnė toksinų koncentracija susidaro.

Cheminėmis medžiagomis dažniausiai būna apdoroti citrusiniai vaisiai, obuoliai, kriaušės, ananasai, persikai, avokadai ir mangai, tačiau visos minėtųjų produktų paviršių apdorojimo medžiagos yra griežtai reglamentuojamos teisės aktais. Viena dažniausių ir kenksmingiausių apsaugos priemonių yra pesticidai, t. y. nuodingos medžiagos, naudojamos kovai su nepageidaujamais organizmais. Šiuo metu žinoma daugiau nei 250 įvairių pesticidų. Ši medžiaga itin pavojinga žmogaus sveikatai, todėl atliekant vaisių ir daržovių patikrą, visuomet atidžiai tikrinama, ar pesticidų likučiai tikrai neviršija leistinų normų. Lietuvos higienos normos numato, kad vaisių ir daržovių paviršiams apdoroti gali būti naudojami emulsikliai E 473, E 474, stabilizatoriai E 445 ir kai kurios glajinės medžiagos, pvz., bičių vaškas E 901, mikrokristalinis vaškas E 905 ir t. t. Šios medžiagos yra organinės kilmės ir nesukelia pavojaus žmogaus sveikatai, tačiau dėl viso pikto patariama maisto produktus nuplauti šiltu, po to vėsiu vandeniu.

 

Kaip išsirinkti?

Nors importinės produkcijos kontrolės sistema yra gana patikima, vis dėlto papildomos atsargumo priemonės dar niekam nepakenkė. Specialistai pataria pirkti Lietuvos klimato zonai būdingus vaisius ir daržoves arba aukščiausios klasės produktus. Nepamirškite, kad vaisiai ir daržovės yra oficialiai segmentuojami pagal kokybės klases. Šiandien galima įsigyti ekstra, I ir II klasės vaisių bei daržovių. Kiekviena klasė priskiriama įvertinus produkto atitiktį Europos standartams. Ekstra klasės vaisiai ir daržovės pasiekia vartotojus tiesiai iš sodo ar daržo. Jie nėra apdirbti jokiomis cheminėmis medžiagomis. I klasės vaisiai ir daržovės savo dydžių ir formomis atitinka visus standartams keliamus reikalavimus. II klasės produktai paprastai yra ne tokie gražūs, be to, jie gali turėti mechaninių pažeidimų.

Jei nusprendėte pasimėgauti egzotiniais vaisiais, patariama pirkti juos tuomet, kai jų gimtojoje šalyje yra derliaus rinkimo metas. Tokių produktų maistinė vertė itin aukšta. Kai iš toli atkeliavusius vaisius ar daržoves perkate kitu metu, gali būti, kad jie buvo ilgai sandėliuojami ir noko uždaroje erdvėje. Specialistai primena, kad didžiausias chemikalų kiekis aptinkamas citrusinių vaisių žievelėje, todėl patariama jos nenaudoti maistui. Jei norite maitintis itin sveikai, atvežtinės produkcijos geriau atsisakykite. Dietologai tikina, kad Lietuvoje auginamų vaisių ir daržovių mūsų organizmui visiškai pakanka.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Maisto produktai
Balsavo: 27
Adresas:
Žiedo g. 30, VAICKŪNIŠKIŲ K., ONUŠKIO SEN., TRAKŲ R.
Telefonas:
El. paštas:
Tinklalapis:
Maisto produktai
G. Drakšo įmonė užsiima gamyba ir didmenine prekyba šaldytais maisto produktais (pusgaminiais). Įmonės siūlomas gaminių asortimentas platus.(...)
miskinta.lt
www.numeri.lt
miskinta.lt
www.numeri.lt