Galite pasirinkti kelias veiklas bei miestus
8 - -
Pasirinkti

Televizija šiandien: dabartinė situacija ir ateities tendencijos

Jau kelis dešimtmečius televizija blaškoma tarp dviejų, kardinaliai priešingų nuomonių polių. Vieni kritikuoja jos tuštybę, brukamą propagandą ir individualumo slopinimą, kitiems televizija yra maloni pramoga ir svarbiausias informacijos šaltinis. Kad ir kokios prieštaringos nuomonės lydėtų televizijos raidą, tačiau artimiausiu metu išnykti ji neketina, priešingai – šiandien aktyviai įgyvendinami novatoriški sumanymai, viliojantys vartotojus erdviniais ir išskirtinai ryškiais vaizdais bei interaktyviomis idėjomis. Be to, sparčiai tobulėjant technologijoms, keičiasi informacijos gavimo būdai. Kompiuteriai ir mobilieji telefonai perkuria nusistovėjusius verslo modelius ir ragina permąstyti santykį su visuomene. Ilgą laiką atskirai egzistavusios sritys – televizija, spauda, radijas ir internetas – jungiasi tarpusavyje ir plėtoja naujas turinio perdavimo formas.

Televizija šiandien: dabartinė situacija ir ateities tendencijos

Prieštaringi vertinimai

Televizija, kaip ir spauda, yra informacijos perdavimo priemonė. Pagrindinis skirtumas, atribojantis šias dvi nišas, yra tai, kad televizija – elektroninė informavimo priemonė – perteikia ne tik turinį, bet ir vaizdą bei emocijas. Tai reiškia, kad žmonės, stebėdami įvykius televizoriaus ekrane, tam tikra prasme juose ir dalyvauja.

Daugelis rinkos tyrėjų tvirtina, kad televizija, diktuodama savo tiesas, atima iš individo gebėjimą mąstyti kritiškai. Televizija, kaip masinė informacijos priemonė, režisuoja ne tik kultūrinį gyvenimą, bet ir politiką. Paprasčiau sakant, televizija ne tik parodo pasaulį, be ir nurodo, koks tas pasaulis iš tikrųjų yra ir kaip jį reikėtų vertinti, kadangi turinio perteikimo formos dažniausiai yra visiškai paprastos – įvykiams priklijuojamos savotiškos etiketės nurodant, kas yra geras ir blogas, kas yra gražus ir bjaurus. Tokiu būdu kuriama tarsi nauja realybė, savyje talpinanti ne tik atskirų žmonių asmeninę patirtį, bet ir žiniasklaidos sukurtus vaizdinius. Iš to kyla laiko ir erdvės transformacija, naujų santykių formų atsiradimas ir amžinas žmogaus pasimetimas, bandant suvokti, kas jis toks yra ir kur link jis juda.

Kitų specialistų nuomonė yra kardinaliai priešinga – televizija neatima galimybės kritiškai mąstyti, priešingai, ji pateikia išsamią informaciją, kurios ilgą laiką negalėjome gauti, ir plečia mūsų akiratį. Visuomenė nėra tik pasyvi informacijos gavėja – ji apdoroja ir perkuria žinias, kurias gauna. Tiesa, žiniasklaida bendrauja monologu ir, neleisdama dalyvauti žiūrovams, kuria tam tikrą nuomonę apie aptariamą sritį, o svarbiausia – keičia viešumo ir privatumo pusiausvyrą.

 

Globali televizija

Technologijoms sparčiai žengiant į priekį, televizija peržengė atskirų valstybių ribas ir pradėjo spartinti globalizacijos procesus – nuolatos didėja užsienio kanalų pasiūla, todėl televizija tampa tarptautine. Besikeičianti televizijos rinka siekia atitikti bendrąsias pasiūlos ir paklausos tendencijas, deja, originalių idėjų vis labiau trūksta. Per pasaulį keliauja tie patys milijonus uždirbantys talentų, šokių ir dainų projektai – atsižvelgus į transliuojamas laidas būtų sunku pasakyti, kuo skiriasi vienos šalies televizija nuo kitos šalies televizijos, kadangi matome tuos pačius logotipus, tas pačias dekoracijas, tą patį apšvietimą ar net tuos pačius rėmėjus ir prekės ženklus. Tiesa, vykstant globalizacijos procesui, reklamuoti tarptautines prekes ir paslaugas tampa kur kas lengviau, kadangi potencialių klientų pasiekiamumo ratas išsiplietė iki maksimumo. Nereikėtų pamiršti, kad pirkėjui tai taip pat naudinga – visas pasaulis pasiekiamas ranka, todėl galime rinktis iš didesnės pasiūlos ir įsigyti aukštos kokybės gaminių.

 

Televizija ir skaitmeninė erdvė

Siekdama išlikti, televizija privalo reaguoti į žiūrovų įpročių pasikeitimą – vis daugiau žmonių informacijos ieško naudodamiesi internetu. Be to, laidos ir filmai vis dažniau stebimi išmaniųjų telefonų ar kompiuterių ekranuose. Atsižvelgdama į naujuosius auditorijos poreikius, šių dienų televizija stengiasi kiek įmanoma daugiau turinio perkelti ir į skaitmeninę erdvę.

Lietuvoje tiesiogines transliacijas internetu pirmoji pasiūlė LRT televizija, be to, ji pristatė ir išmaniesiems telefonams skirtą programėlę, pavadinimu „LRT grotuvas“. Šis sprendimas leido kelis kartus padidinti žiūrovų auditoriją – internetinės transliacijos padėjo pritraukti jaunesnę ir kur kas įvairesnę publiką. LRT televizijos pavyzdžiu netrukus pasiekė ir kiti didieji šalies kanalai.

Tendencija, skatinanti televizijos ir interneto mainus, įgauna vis didesnį pagreitį. Televizija didina auditorijos ratą (t. y. bando sugauti nuo televizijos atitolusį jaunimą), perkeldama transliacijas į skaitmeninę erdvę, tuo tarpu internetas ieško visuomenei aktualaus ir patrauklaus turinio, t. y. ieško būdų, leidžiančių praplėsti lankytojų ratą ir užsidirbti iš reklamos. Internetinė televizija traukia vis daugiau žiūrovų – beveik pusė Lietuvos gyventojų bent kartą per mėnesį pasižiūri vieną ar kitą televizijos įrašą, publikuojamą interneto svetainėje, todėl artimiausiu metu televizija į internetines TV svetaines planuoja kelti dar daugiau turinio. Šiuos procesus skatina ir mobiliojo ryšio operatoriai, akcentuojantys milžiniškus nemokamo interneto duomenų kiekius. Tiesa, įprasta televizija taip pat neketina išnykti. Visų pirma tai lemia paprastas televizoriaus naudojimas. Daugeliui žmonių, ypač vyresnio amžiaus, yra kur kas patogiau naudotis televizoriumi ir nuotolinio valdymo pulteliu nei naršyti keliose interneto svetainėse, ieškant konkrečios laidos. Tik atradus nesudėtingą prisijungimą ir suformavus visą programų tinklelį, būtų galima tikėtis, kad dabartinė situacija ims keistis. Deja, tam reikalingi ne tik milžiniški techniniai pajėgumai, bet ir didžiulės investicijos.

 

Nauji iššūkiai

Nors skaitmeninė televizija suteikė žiūrovui daugiau galimybių, tačiau naujosios technologijos yra rimtas iššūkis tiek transliuotojams, tiek reklamuotojams. Kontroliuoti vartotojus tapo dar sudėtingiau, o tai reiškia, kad atsirado rimtas pavojus tradiciniams reklamos būdams, t. y. daugėjant televizijos kanalų skaičiui ir plečiantis konkrečių laidų žiūrėjimo galimybėms, didėja auditorijos išsibarstymas, todėl rinkodaros specialistams yra sudėtingiau nustatyti žmonių, matančių jiems skirtą reklamą, skaičių. Be to, vaizdo įrašymo technologijų naudojimas leidžia visiškai išvengti reklamos. Reklamos niša yra priversta ieškoti naujų būdų žiūrovui pasiekti.

Su naujais iššūkiais susiduria ir rinkos tyrėjai. Televizijos programos gali būti transliuojamos įvairias medijos įrenginiais, todėl tai apsunkina galimybę nustatyti tikslų auditorijos dydį. Be to, susiliejus įvairioms žiniasklaidos rūšims, žiūrovai vienu metu gali žiūrėti kelias laidas, pvz., transliuojamas internete ir rodomas televizoriaus ekrane.

 

Svarbiausia – turinys

Televizija visų pirma yra turinys. Tai reiškia, kad svarbiausia televizijos strateginė kryptis yra turinio pasiūlos stiprinimas, t. y. televizija privalo išsiskirti originaliu turiniu, pasiekiančiu plačiąją auditoriją. Žinoma, drauge su televizija tobulėja ir televizijos veikla internete, todėl laikui bėgant tarp šių dviejų nišų gali prasidėti konkurencinės kovos dėl publikuojamo turinio. Nors šiuo metu rinkos dalyviai turiniu dalijasi draugiškai, tačiau tikėtina, kad po kurio laiko šie santykiai taps įtempti. Be to, tikėtina, kad ateityje televizija taps specializuota. Tiesa, ši idėja kelia šiokių tokių abejonių, kadangi kol pramogų kanalai puikuosis aukštais reitingais, rimtesnio turinio televizijos kanalų nebus kam išlaikyti – Lietuvos valstybė yra per maža, kad galėtų įgyvendinti išrankesnių žiūrovų lūkesčius.

 

Televizijos rinkos tendencijos

Skaitmeninių technologijų diegimas vykdo tikrą perversmą televizijos rinkoje. Į vartotoją žiūrima atidžiau, todėl šiandien mes galime džiaugtis milžiniška TV kanalų pasiūla, kokybišku vaizdu bei garsu. Be to, atsirado galimybė beveik visas televizijos laidas žiūrėti ne tik televizoriuje, bet ir naudojantis įvairiausiais daugiafunkciniais prietaisais. Tai reiškia, kad televizijos programos šiandien gali būti stebimos visur – tiek namuose, tiek kelionėse ar parkuose. Be to, laidos gali būti įrašomos ir talpinamos internete milijonams vartotojų. Visi šie technologiniai pokyčiai keičia ir performuoja žiūrovų įpročius.

Didėjanti televizijos kanalų pasiūla keičia atskirų kanalų žiūrėjimo rodiklius, kitaip sakant, auditorija ima skirstytis. Lietuvoje kol kas ši tendencija nėra įgavusi pagreičio ir didžiųjų nacionalinių kanalų žiūrėto laiko dalis, priešingai nei Europoje, beveik nesikeičia. Tiesa, specialistai įsitikinę, kad tai tėra laiko klausimas. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kasmet mažėja tradicinės televizijos žiūrovų – vis daugiau žmonių mėgstamas laidas žiūri naudodamiesi internetu.

Besikeičianti televizijos rinka skatina tam skirtų įrenginių įvairovę – mėgautis televizija galime ne tik naudodamiesi plazminiu ar skystųjų kristalų televizoriumi, bet ir kompiuteriu, mobiliuoju telefonu, įvairiais nešiojamais prietaisais. Be to, šie prietaisai nėra specializuoti, jais galime naršyti internete, klausyti radijo ar muzikos įrašų, bendrauti su kitais žmonėmis ir t. t. Kasmet auga namų ūkių, turinčių daugiau nei vieną televizorių, skaičius. Didžiausio pirkėjų dėmesio sulaukia vakarietiški prekės ženklai. Sparčiai tobulėja ir Lietuvos gyventojų turima vaizdo įrašymo įranga, auga DVD grotuvų paklausa.

Kitas svarbus klausimas – televizijos skaitmenizavimas. Šio proceso įgyvendinimas itin naudingas žiūrovui. Pirmiausia, jis gali matyti kur kas daugiau kanalų (kas, deja, nulemia didžiųjų kanalų auditorijos rodiklių mažėjimą), be to, žiūrovas gali pats nuspręsti, kada ir ką norės žiūrėti, t. y. jam nebereikia taikytis prie nustatyto televizijos tinklelio. Dar vienas neabejotinas privalumas – žiūrėdamas įrašytas programas, klientas išvengia reklamos. Šiuo metu Lietuvos televizijos rinka turi gerą potencialą skaitmeninės televizijos skvarbai. Deja, žemiausias daugiakanalės televizijos padengimas yra kaimo vietovėse ar mažuose miesteliuose, kur gyventojų pajamos yra skurdesnės, o tai reiškia, kad skaitmeninės televizijos skvarba tiesiogiai priklauso nuo komercijos sąlygų ir rinkose dominuojančių kainų.

 

Nuotrauka: flickr.com
 

Patalpinta rubrikoje(-ose): Televizija Lietuvoje