Galite pasirinkti kelias veiklas bei miestus
8 - -
Pasirinkti

„Sodros“ nūdiena ir ateitis. Iš ko gyvens būsimieji pensininkai?

Už Lietuvos socialinės apsaugos politikos formavimą ir įgyvendinimą yra atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri kartu su pavaldžiomis institucijomis rūpinasi kiekvieno žmogaus darbo ir socialine apsauga bei jo gerove taip pat atsako už įstatymų leidybą socialinės apsaugos ir darbo srityje, nustato perspektyvinius valstybinio socialinio draudimo fondo uždavinius, kuriuos administruoja ir jo biudžetą vykdo „Sodra“.

„Sodros“ nūdiena ir ateitis. Iš ko gyvens būsimieji pensininkai?

„Sodros“ biudžetas priklauso tiek nuo sprendimų, priimamų įmokų ir išmokų srityje, tiek ir nuo ekonominės ir demografinės padėties. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją galima konstatuoti, kad po truputį mažėja nedarbas, pvz., jaunimo iki 25 metų nedarbas mažėja greičiausiai visoje Europos Sąjungoje. Taip pat didėja įmokų mokėtojų skaičius. Nepaisant to balansas yra labai trapus, ir gerai neapgalvoti sprendimai gali blokšti „Sodrą“ į dar didesnę deficito duobę ir gali atsitikti kaip 2008 metais, kai socialdemokratų Vyriausybė, neįvertinus visų ekonominių aspektų, padarė netinkamus staigius pokyčius „Sodros“ biudžete ir taip per vienerius metus jis nuo pertekliaus nukrito iki deficito.

Kodėl atsirado „Sodros“ deficitas?
Kaip jau minėta, 2008 metais „Sodra“ patyrė didžiausią biudžeto deficitą. Taip nutiko todėl, kad  pradėjus ryškėti krizės ženklams imtos didinti socialinio draudimo išmokos. Tokiu būdų Vyriausybė metų pabaigoje padarė „Sodroje“ net 1,44 mlrd. litų deficitą, kai tuo tarpu 2007 metais jis buvo perteklinis. Taigi, nedidelis rezervas, kuris buvo sukauptas gerovės metais, per pusę metų buvo iššvaistytas, dėl šios priežasties 2009-ieji buvo pradėti su deficitu, kuris vis augo dėl nedarbo išmokų ir mažėjančių įmokų už apdraustuosius. Be to, biudžete nebuvo jokio rezervo, o pvz., estai jį turėjo ir tai leido atlaikyti didėjančias išmokas ir mažėjančias pajamas.

Ar būtina pensijų reforma?
Tiek Lietuvos, tiek ir visų kitų Europos valstybių visuomenė sensta. Tai vyksta dėl labai mažo gimstamumo ir didelės emigracijos. Todėl, mažėjant mokesčių mokėtojų skaičiui ir didėjant pagyvenusių žmonių, valstybėms vis sunkiau spręsti pagyvenusių žmonių gerovės klausimą. ši problema Lietuvoje kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse sprendžiama šalia įprastos pensijų sistemos  po truputį įvedant pensijų kaupimą į fondus.

Jei tai nebūtų daroma, vėliau tektų didinti pensinį amžių arba socialinio draudimo įmokas. Tačiau šie sprendimai darytų neigiamą įtaką visuomenei ir ūkiui – brangtų darbo jėga, didėtų emigracija, daugėtų invalidumo pensijų gavėjų bei priešpensinio amžiaus bedarbių.

Lietuvoje žmonės skatinami dalį pensijos, skirtos senatvei, aktyviai kaupti įvairiuose pensijų fonduose ir taip sumažinti administravimo mokesčius. Be abejo tai aktualu tik ateities pensininkams. Norint, kad pensijų sistema taptų stabili, visų pirma būtina aktyviai kaupti pensijų fonduose, kas po truputį ir daroma pagal Seime priimtus įstatymų projektus, kurie reglamentuoja pensijų reformą. Taigi pasirinkta subalansuota kaupimo formulė, t. y. mišrus finansavimas: iš „Sodros“ paties žmogaus ir valstybės biudžeto. šiemet buvo  patvirtintas naujas kaupiamosios įmokos dydis, kuris siekia 2,5 proc. asmens draudžiamųjų pajamų. Asmuo, kaupdamas pensiją, dalį socialinio draudimo įmokų kaupia privačiame pensijų fonde, dėl šios priežasties bus sumažinama dalyvavimo pensijos kaupime socialinio draudimo pensijos papildoma dalis, kuri priklauso nuo „Sodros“ mokamų įmokų dydžio.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimai parodė, kad pensijų fondai bėgant laikui padės išsaugoti vidutinio dydžio pensiją, lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu, kuris gerokai mažėtų, jei pensijų kaupimo sistemos iš viso nebūtų. Prognozuojama, kad nekaupiančio pensijų fonduose dirbančiojo senatvės pensija, lyginant su gautu atlyginimu, tolygiai mažėja nuo 40 procentų 2011 metais iki 27 procentų 2060 metais. Taigi, tikimasi, kad tokios naujovės garantuos stabilias ir didesnes senatvės pensijas.

šiuo metu visoje Europoje skiriamas didžiulis dėmesys siekiant pertvarkyti socialines sistemas. Tai svarbu padaryti dėl nuolat vykstančių socialinių bei ekonominių pokyčių ir senstančios visuomenės. O viena pagrindinių pertvarkų – žmonių skatinimas  papildomai kaupti pensiją. Kaupiant dalį įmokų paaugs ir pensijos, nes investicijų grąža dažniausiai būna didesnė nei darbo užmokesčio augimas. Be to, kaupimo sistemoje išmokų dydis priklausys nuo sumokėtų įmokų, o tai turėtų skatinti žmones draustis senatvei.

SODROS ateitis
Neretai daugeliui kyla klausimas o kokia gi bus „Sodros“, kaip institucijos, ateities. Tikėtina, kad ji, kaip viena iš valstybinio socialinio draudimo dalių, išliks ir dar labiau sustiprės Juk veikia naujoji moderni „Sodros“ valdymo schema, taip pat jai perduotas nedarbo išmokų mokėjimas, o ateityje planuojama, kad visas valstybines pensinio pobūdžio išmokas irgi mokėtų „Sodra“. Be to, jos biudžeto garantas yra valstybės biudžetas.

Nepaisant to, reformos būtinos. Reikia tinkamai įvertinti ilgalaikes demografinės situacijos perspektyvas – juk jos šiuo metu itin liūdinančios, spręsti mažėjančio gimstamumo, nedidelio dirbančių žmonių santykio su pensininkais bėdą ir panašiai.

Planuojama, kad nuo 2014 metų pensijų įmokos dydis susidarys iš 2 procentų „Sodros“ įmokos, papildomos 1 procento dalyvio pajamų įmokos bei 1 procento pensijų įmokos iš valstybės biudžeto lėšų. 2016 metų papildomos dalyvio lėšomis mokamų pinigų dydis bus 2 procentai, dalyvio pajamų, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokama įmoka – taip pat 2 procentai. Nuo 2020 metų pensijų įmokos dydis bus sudaromas iš 3,5 procentų „Sodros“ įmokos, papildomos 2 procentų dalyvio pajamų lėšomis mokamos įmokos bei papildomos iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos įmokos – 2 procentų.

Pereinamasis laikotarpis, nuo pensijų reformos įgyvendinimo pradžios iki tada, kai ji veiks be priekaištų, žinoma, bus labai ilgas ir sudėtingas, tačiau gyventojams neteks patirti staigių, skaudžių pokyčių.

Pensijos, kurios yra paskirtos, ar iki šiol užsidirbtos keičiantis sistemai, jokiu būdu nemažės. Gali praeiti net keli dešimtmečiai, kol bus išgryninta visa pensijų sistema. Pereinamuoju laikotarpiu egzistuos tiek anksčiau uždirbta pensija,  tiek ir ta, kuri bus skaičiuojama pagal naują sistemą.

 

Nuotrauka: flickr.com

Patalpinta rubrikoje(-ose): SODRA