Skiepai nuo erkinio encefalito: liga, su kuria būtina kovoti

Publikavimo data: 2014-03-22 Skiepai nuo erkinio encefalito: liga, su kuria būtina kovoti Sergamumas erkių platinamomis ligomis nepaliaujamai didėja. Erkei, priešingai nei daugeliui kitų parazitų, maitinantis reikia gerokai daugiau kraujo. Įsisiurbusi ji gali laikytis net 14 dienų, kol pilnai pasisotins. Erkių rūšių yra kelios. Mūsų šalyje paplitusios kietosios erkės, gyvenančios praktiškai visuose miškuose ir parkuose. Siurbdamos kraują erkės perneša įvairius mikroorganizmus, kurie gali sukelti pavojingas ligas, tarp jų ir erkinį encefalitą ar Laimo ligą. Aktyviausios erkės būna balandį ir gegužę bei ankstyvą rudenį.

Pavojingiausia erkių pernešama liga yra erkinis encefalitas. Mirštamumas nuo šios ligos siekia iki 4 proc. Be to, maždaug trečdalis erkiniu encefalitu persirgusių žmonių pasveiksta tik dalinai. Daugelis pasveikusių pacientų vėliau skundžiasi psichoneurologiniais sutrikimais, pvz., negalėjimu susikaupti, miego sutrikimais, galvos skausmais, elgesio pokyčiais ar net paralyžiumi. Specifinio gydymo, tiesiogiai nukreipto prieš šį ligos sukėlėją, nėra, todėl užsikrėtęs žmogus gydomais tik vaistais, kurie padeda sumažinti ligos požymius.

Šiuo metu pati efektyviausia priemonė, padedanti apsisaugoti nuo erkinio encefalito, yra skiepai. Vakcinos efektyvumas siekia beveik 100 proc. Skiepijimo sistemą sudaro 3 vakcinos dozės. Po pirmosios, antroji dozė skiepijama praėjus keliems mėnesiams, o trečioji – praėjus metams. Vėliau skiepijimą rekomenduojama kartoti kas 3–5 metus įskiepijant vieną vakcinos dozę. Nuo 2004 m. gruodžio 29 d. erkių pernešamos ligos yra oficialiai įtrauktos į profesinių ligų sąrašą, tai reiškia, kad Valstybė įpareigoja darbdavius pasirūpinti miškuose, pievose, laukuose dirbančiais darbuotojais ir sumokėti už jiems būtinus skiepus. Visi kiti asmenys skiepijasi savo lėšomis.

 

Lietuva patenka į rizikos grupę

Pats pirmasis erkinio encefalito atvejis Lietuvoje buvo nustatytas 1953 m., tačiau bėgant metams sergamumas šia liga smarkiai išaugo. Specialistai mano, kad sergamumo padidėjimas yra tiesiogiai susijęs su pasikeitusiomis klimato sąlygomis. Vis dažniau susiduriame su šiltomis žiemomis ir drėgnomis vasaromis.

Visoje Lietuvoje yra erkių, turinčių erkinio encefalito sukėlėjų, todėl žmonės, manantys, kad erkės puola tik po miškus vaikščiojančius iškylautojus ar kaime gyvenančius ūkininkus, labai klysta. Erkė gali įsigerti ir mieste, einant parku ar kiemu, kuriame auga šiek tiek aukštesnė žolė, todėl medikai primena, kad nuo erkinio encefalito reikia pasiskiepyti visiems žmonėms, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena. Be to, nereikėtų pamiršti, kad erkes jums gali atnešti šunys, katės, graužikai ar net paukščiai.

 

Ką daryti įsisiurbus erkei?

Didžiausia tikimybė susidurti su erkėmis priskiriama į mišką įsiruošusiems žmonėms, todėl suplanavę panašų žygį, būtinai pasirūpinkite tinkama apranga: vilkėkite šviesius drabužius ilgomis rankovėmis. Rankogaliai privalo būti prigludę prie riešo, lygiai taip pat prie kojų turėtų būti prigludusi ir kelnių apačia. Ant galvos reikėtų užsidėti skarelę arba gerai prigludusią kepurę. Galite apsipurkšti ir specialiomis priemonėmis, kurios baido erkes.

Grįžę namo atidžiai apžiūrėkite visą kūną. Jei aptikote įsisiurbusią erkę, nieko nelaukdami ją ištraukite, o įkandimo vietą rūpestingai dezinfekuokite. Erkė traukiama pincetu suimant kuo arčiau galvos ir nesuspaudžiant jos kūnelio. Pašalinti parazitą reikia vienu staigiu judesiu trūktelint atgal. Jei jūsų odoje lieka erkės galvutė, nerimauti neturėtumėt, po kurio laiko ji iškris pati. Žinoma, jei žaizda pradeda pūliuoti, nieko nelaukdami kreipkitės pas gydytoją.

 

Erkinis encefalitas

Erkinis encefalitas yra virusinės kilmės nervų sistemos uždegimas. Erkės, platinančios erkinio encefalito virusą, veisiasi visoje Lietuvoje ir gyvena ne tik miškuose, bet ir miesto parkuose. Paprastai savo aukos erkės tyko ant žolės stiebelio, maždaug 30 cm aukštyje. Pasiekusios auką, erkės suvilgo žaizdą seilėmis, kurios malšina skausmą ir sustabdo kraujavimą, todėl auka nieko nepajunta ir nepastebi. Erkinio encefalito virusas slepiasi būtent erkės seilių liaukose, todėl liga perduodama tuo metu, kai erkė pažeidžia odą. Tai reiškia, kad visai nesvarbu, kiek laiko erkė bus įsisiurbusi. Greitas erkių nurinkimas svarbus Laimo ligos profilaktikai, tačiau ne erkiniam encefalitui.

Liga gali pasireikšti praėjus vos kelioms dienos po erkės įsisiurbimo, tačiau pirmieji požymiai gali atsirasti ir po 2–4 savaičių. Paprastai pacientai skundžiasi pakilusia temperatūra, galvos skausmais, šalčio kretimu, pykinimu ir t. t. Jei liga negydoma laiku, gali atsirasti ir galvos arba nugaros smegenų pažeidimo simptomų. Mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia iki 4 proc. Be to, maždaug trečdalis žmonių, persirgusiųjų erkiniu encefalitu, skundžiasi ilgalaikiais ligos padariniais ir suprastėjusia gyvenimo kokybe. Apie 10 proc. padarinių būna labai sunkūs, pvz., paralyžius ar raumenų atrofija. Apie 20 proc. pacientų skundžiasi vidutinio sunkumo padariniais, pvz., nuolatiniu galvos skausmu, elgesio sutrikimais ir pan. Asmenys, persirgę erkiniu encefalitu, šia liga antrą kartą nesuserga, nes jų organizmas tampa visiškai atsparus virusui.

 

Laimo liga

1987 m. buvo atrasta dar viena erkių pernešama liga – Laimo liga. Priešingai nei erkinis encefalitas, Laimo liga vystosi labai lėtai, trunka kelis metus ir neteisingai gydoma gali baigtis sunkiu invalidumu.

Pirmieji Laimo ligos požymiai gali išryškėti po kelių dienų, savaičių ar net kelių mėnesių erkei įsisiurbus. Apie Laimo ligą galima įtarti, jei įkandimo vietoje susidaro lėtai besiplečiantis paraudimas. Su paraudimu gali būti juntami ir kiti negalavimo požymiai. Trečdaliui pacientų paraudimas nepasireiškia. Pirmieji ligos reiškiniai praeina gana greitai ir negydomi, tačiau po kelių mėnesių ar net po metų atsiranda įvairių ir daug bendro su sifiliu turinčių ligos simptomų. Plėtojantis Laimo ligai gali išsikreipti veidas, sutrikti miegas, suprastėti regėjimas ir atmintis, pacientas gali pradėti skųstis sąnarių, galvos, ausų, nugaros skausmais ir t. t.

Laimo liga yra nustatoma laboratorinėmis priemonėmis, atliekant sudėtingus kraujo tyrimus. Deja, Lietuvoje yra tik kelios labarotorijos, galinčios atlikti visus būtinus Laimo ligos diagnostinius tyrimus.

 

Skiepai ir povakcininiai reiškiniai

Efektyviausias būdas, padedantis išvengti erkinio encefalito, yra skiepai. Skiepytis nuo šios ligos galima visais metų laikais. Paprastai šaltuoju metų laiku yra taikoma įprastinė skiepijimo schema (skiepijama 3 kartus), o šiltuoju, erkėms suaktyvėjus – pagreitinta (skiepijama 4 kartus). Vaikus galima skiepyti nuo vienerių metų amžiaus, tačiau išskirtiniais atvejais – ir jaunesnius. Jei apsikrėtimo rizika itin didelė, galima skiepyti ir nėščias ar maitinančias moteris. Šiuolaikinės technologijos sukūrė itin saugią ir patikimą vakciną, kurios sudėtyje nėra gyvo viruso.

Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad vakcina neapsaugo nuo erkinio encefalito, jei erkė įsisiurbė dar prieš skiepijantis ar per dvi savaites nuo pirmosios dozės. Skiepai užtikrina apsaugą praėjus dviem savaitėms nuo antrosios dozės suleidimo.

Dažniausiai organizmas vakciną toleruoja palankiai, o povakcininiai reiškiniai yra labai reti ir nesunkūs, pvz., šiek tiek pakyla temperatūra, suleidimo vietoje parausta oda. Visi šie reiškiniai išnyksta per vieną dieną. Be to, dažniausiai šalutiniai reiškiniai atsiranda po pirmosios vakcinos dozės, o skiepijant antrą ar trečią kartą jie nepasireiškia.

Ši vakcina negali būti skiepijama, jei žmogus yra alergiškas kiaušinio baltymui. Tiesa, skiepyti draudžiama tik tuos, kurių alergija yra itin sunkios formos (šie žmonės negali vartoti absoliučiai visų produktų, į kurių sudėtį įeina kiaušinio baltymas) ir paprastai pasireiškia šoku. Nepamirškite, kad tuo pačiu metu skiepijant nuo erkinio encefalito ir kitų infekcinių ligų, skirtingos vakcinos privalo būti leidžiamos į skirtingas kūno vietas. Beje, skiepai gali nesuveikti, jei žmogus yra gydomas imuninę sistemą slopinančiais vaistais arba turi imuninės sistemos sutrikimų.

 

Pagreitinta vakcina

Skiepijamoje vakcinoje yra negyvų erkinio encefalito viruso struktūrų, todėl jų poveikis imuninei sistemai yra gana ilgas. Įprasta erkinio encefalito skiepijimo sistema yra ištęsta ir žmonės skiepijami tris kartus su tam tikromis pertraukomis. Deja, žmonės apie skiepus galvoja ne žiemą (kuomet gali būti taikomas įprastas skiepijimo metodas), o tuomet, kai erkės jau yra aktyvios ir pasiruošusios pulti. Tokiu atveju įprasta skiepijimo schema yra neveiksminga, todėl taikomas pagreitinta vakcinos skiepijimo schema, kai vakcinos dozės suleidžiamos trumpesniais intervalais, tačiau tokiu atveju būtina papildoma, t. y. ketvirta, vakcinos dozė.

Tiesa, daugelis gydytojų yra įsitikinę, kad nuo įprasto metodo nukrypti neverta, kadangi po pirmojo skiepo organizmui yra būtinas tam tikras laiko tarpas, per kurį jis persiorientuoja ir pripranta prie skiepo. Beje, teigiama, kad apie pagreitintos vakcinos veiksmingumą vis dar nėra pateiktų argumentuotai pagrįstų duomenų, o mokslininkai šia tema ginčijasi visame pasaulyje. Pagreitinta vakcina yra savotiškas organizmo prievartavimas. Tiesa, jei rizikos faktorius yra itin padidėjęs ir žmogus privalo pasiskiepyti, geriau rinktis šį variantą nei keliauti laiko patikrintu keliu.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Medicinos paslaugos
SVEIKA ODA, UAB Visų odos problemų sprendimas vienoje vietoje!
Balsavo: 19
Adresas:
Tvirtovės al. 41, Kaunas, Kaunas
Telefonas:
El. paštas:
Tinklalapis:
Klinikos
Medicinos paslaugos
Klinika „Sveika oda’’ – specializuota odos ligų ir estetinės medicinos klinika. Klinikos lankytojai konsultuojami, tiriami ir gydomi dėl(...)
Balsavo: 50
Adresas:
Gumbinės g. 33C, ŠIAULIAI
Telefonas:
El. paštas:
Tinklalapis:
Laboratorijos
Medicinos įstaigos (valstybinės)
Medicinos paslaugos
„Rezus.lt“ – auganti ir nuolat ieškanti įmonė. Rezus.lt teikia medicinos laboratorines paslaugas, gydytojų specialistų konsultacijas,(...)
Balsavo: 8
Adresas:
Savanorių pr. 287 -329, KAUNAS
Telefonas:
El. paštas:
Tinklalapis:
Klinikos
Medicinos paslaugos
Vidaus ligų diagnostika ir gydymas. Skydliaukės mazgų gydymas be operacijos. Šeimos gydytojo paslaugos.
miskinta.lt
www.gpspartneris.lt
miskinta.lt
www.gpspartneris.lt