Radijo stotys – mokslininkų ir publicistų kūrinys

Publikavimo data: 2014-03-22 Radijo stotys – mokslininkų ir publicistų kūrinys Radijas leidžia perduoti signalus elektromagnetinių bangų moduliavimu bei tas bangas priimti. Jos vienodai sklinda oru ir vakuumu nereikalaudamos papildomos energijos. Tik dėl šio išradimo galime džiaugtis kad mėgstamos radijo stotys mums groja mylimą muziką, praneša aktualią informaciją. Radijo bangos susidaro tada, kai krūvį turinti dalelė su pagreičiu juda radijo dažniu. Už radijo bangas trumpesnės yra elektromagnetinės bangos – tai gama, rentgeno, infraraudonieji, ultravioletiniai spinduliai ir regimoji šviesa.

 

Pakalbėkim apie tai, kaip veikia radijas. Visų pirma, kai radijo banga pasiekia laidininką, ji sukelia kintamą elektros srovę, kuri gali būti elektronikos sustiprinta. Siųstuvas periodiškai nutraukia bangų spinduliavimą ir tokiu būdu perduoda trumpus bei ilgus impulsus, puikiausias to pavyzdys yra Morzės abėcėlė. Perduodant garsą bangos stiprumas ar jos dažnis sutartose ribose keičiamas žemesnio signalo dažnio taktu.

Ginčai, dėl to, kas pirmasis išrado radijo imtuvą, nesibaigia ligi šiol, nes 1895 metais rusų mokslininkas Aleksandras Popovas pagamino pirmąjį radijo imtuvą, kurį išrado italų mokslininkas G. Markonis. Tai reiškia, kad būtent jis  pirmasis pasaulyje ir užpatentavo radijo imtuvą, todėl teisiškai jis turi būti laikomas radijo tėvu. 19 a. pab. m. jis gavo Didžiosios Britanijos patentą pavadinimu „Elektrinių impulsų bei signalų perdavimo ir tam skirtų aparatų patobulinimai”. Tai pirmasis ryšių sistemos, kuri yra paremta elektromagnetinių bangų sklidimu, patentas. ši ryšio sistema, turinti siųstuvą ir imtuvą, buvo skirta būtent informacijos perdavimui ir priėmimui, o ne herco bangoms aptikti, kaip iki tol išrasti ir tobulinti prietaisai.
Kadangi tai buvo visiškai naujas išradimas, natūralu, kad ryšio sistema dar buvo ne be priekaištų. 

Signalai buvo siunčiami specialiu kibirkštiniu siųstuvu. Jis sugeneruodavo paprastą kibirkštį, o ji sukeldavo elektromagnetinį lauką vienu metu  visose radijo bangose. Tokioje siųstuvo veikimo zonoje negalėjo būti kitų tuo pačiu metu veikiančių siųstuvų, kadangi jie taip pat išspinduliuotų signalą visose bangose bei sukeltų trukdžius.

Po kelerių metų serbų kilmės amerikiečių išradėjas N. Tesla šį trūkumą pašalino, sukurdamas sistemos patobulinimus ir įvesdamas į ją bangos ilgio nustatymo mechanizmą. Toks siųstuvas spinduliuodavo tik tam tikro ilgio bangą, o imtuvas buvo nustatomas tik tai konkrečiai bangai priimti. Įdiegus šią naujovę atsirado galimybė vienoje vietoje turėti kelis siųstuvus ir dirbti su jais tuo pat metu skirtingo ilgio bangomis, nesukeliant trukdžių.

Radijo stotys Lietuvoje atsirado kiek vėliau. Pirmoji įkurta – 1926 m. birželio 12 d. Tuomet eteryje pasigirdo pirmieji lietuviški žodžiai: „Alio, alio. Radijo Kaunas-Lietuva“. šią radijo stotį statė prancūzų bendrovė SFR, o jai vadovavo karo inžinierius A. Jurskis.

Pirmoji radijo stotis Vilniuje pradėjo veikti 1927 m. Žvėryne, Vytauto gatvėje. 1930 m. Liepkalnyje pastatytas naujas stoties pastatas, o prieš pat karą pradėta statyti radijo stotis Viršuliškėse, o ji įrengta karui pasibaigus.

Vėliau pradėjo veikti ir kitos radijo stotys: 1936 m. buvo pastatyta Klaipėdoje, Jakų dvare, o jos studija buvo miesto centre, pašte. 1945 m. vokiečiai, traukdamiesi iš Klaipėdos, sunaikino stotį ir studijos įrenginius; 1938 m. surengtas konkursas statyti naują radijo stotį Kaune. Ją įrengti turėjo anglų įmonė „Standart“, o anteną pagaminti ir įrengti – prancūzų bendrovė „SFR“. Stotis buvo pastatyta 1939 m. Sitkūnuose, tačiau dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo nebuvo įrengta.

1939 m. grąžinus Vilnių Lietuvai vėl pradėjo veikti lietuviškos radijo stotys. Pirmaisiais mėnesiais programa trukdavo vos 30 min., o jau 1940 m. – apie 7–8 val. Buvo skaitomos trumpos žinios, daug dėmesio skiriama kultūrai. Koncertuodavo Radiofono orkestras, žymiausi dainininkai ir muzikantai, buvo transliuojamos operos, plokštelių muzika. Nuo 1990 m. radijo programos pradėtos transliuoti visą parą.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Radijo stotys