Nesėkmingi verslininkų bandymai užkariauti kosmosą

Publikavimo data: 2015-05-12 Nesėkmingi verslininkų bandymai užkariauti kosmosą

kosmoso stotisPrieš keturiolika metų – 2001–ais – į kosmosą išskrido pirmasis turistas, amerikiečių verslininkas Dennis Tito. Jis praleido savaitę orbitoje, už tai sumokėjęs 20 mln. dolerių. Tuomet buvo kalbama, kad greitai skrydžiai į kosmosą taps masiniu reiškiniu ar pramoga, prieinama beveik kiekvienam. Tačiau 14 metų praėjo, o kosmose pabuvojo tik septyni turistai, kuriems kelionė kainavo taip pat brangiai, kaip Tito. Paskutinis turistas nuskrido į orbitą 2009 metais, tai buvo Cirque du Soleil įkūrėjas Guy Laliberte.

Iki šiol į kosmosą skraido tik profesionalūs kosmonautai, nepaisant to, kad visa eilė turtingų verslininkų investavo ne vieną milijoną į savo ambicingus sumanymus. Kodėl gi kosmoso komercializacija iki šiol yra nesėkminga?

Tuščias Richardo Bransono kosmodromas

Vienas iš ambicingiausių ir ilgiausiai statomų projektų, skirtų kosminiam turizmui yra kosminis uostas "Amerika" Mirties Slėnyje. Įspūdingas statinys, kurio projektą parengė žymus architektas Normanas Fosteris, mokesčių mokėtojams kainavo 208 mln. dolerių. Duris jis atvėrė 2011 metais. Buvo manoma, kad projektas atsipirks, kai bus paleistas laivas SpaceShipTwo, kurį stato Bransono kompanija Virgin Galactic. Šis laivas galės pakelti šešis turistus į daugiau kaip 100 kilometrų aukštį, kur keleiviai keletą minučių grožėsis Žeme, o tada grįš atgal. Tokios kelionės turėjo vykti nuo 2014 metų pabaigos, tačiau projektas buvo atidėtas, nes bandomojo skrydžio metu vienas iš laivų patyrė  katastrofą. Dėl to 24 iš 800 turistų, nupirkusių išankstinius bilietus už 200 tūkstančių dolerių, atsisakė skristi.

Mėginimai reabilituoti raketą

PayPal įkūrėjui Elonui Muskui priklauso kompanija SpaceX, kuri nevysto kosminio turizmo, tačiau jų kuriama raketa nešėja Falcon 9 galėtų pakeisti kosmonautikos sritį, padariusi skrydžius į kosmosą labiau prieinamus. Jų sukurtos raketos pirmoji pakopa ne sudega atmosferoje, o nusileidžia ant platformos Žemėje ir gali būti naudojama toliau. Tačiau kol kas to padaryti neišeina. Sausį abu bandymai paleisti raketą baigėsi nesėkmingai.  Beje, projektą remia ir NASA – neseniai ji skyrė jam net 2 mlrd. dolerių.

kosmosasKosminis viešbutis

1999 metais viešbutininkas Robertas Bigelow nusprendė sukurti komercinę kosminę stotį, kurią projektuoti turėjo kompanija Bigelow Aerospace. 2007 metais verslininkas tikino, kad jau po penkerių metų visi norintys galės praleisti jo stotyje mėnesį vos už 15 mln. dolerių, tačiau statybos, kainavusios 300 milijonų, užtruko. Šiais metais turi įvykti pirmieji modulio BEAM bandymai. Pastaruoju metu prie finansavimo taip pat prisidėjo ir NASA.

Kelionių agentūra

Erikas Andersonas – žmogus, kuris sugebėjo susitarti su Roskosmosu dėl turistų skraidinimo erdvėlaiviais"Sojuz" į TKS. Jo Space Adventures ne tik ruošia turistus skrydžiui, bet ir priima išankstinius užsakymus iš tų, kurie niekaip negali rasti tam laiko dėl rūpesčių Žemėje. Vienas iš tokių potencialių kosmonautų yra Google bendrasavininkas Sergėjus Brinas, sumokėjęs už tai 5 mln. dolerių. 2008 metais Andersonas nusipirko kompaniją Zero Gravity Corporation, kuri leidžia turistams patirti nesvarumo būseną. Tam Boeing–727 pakyla į orą 45 laipsnių kampu, o tada staiga sustoja. Anksčiau tokie skrydžiai buvo naudojami kosmonautų rengimo metu. Šią metodiką jie praminė "vomit comet" arba "vėmalų kometa", galima tik spėlioti, kodėl. Arba patirti pačiam už 5 tūkstančius dolerių.