Melioracija – žemės gelbėtoja ar kenkėja?
Publikavimo data: 2014-03-22
Melioracija yra tam tikros priemonės, skirtos ilgalaikiam dirvožemio vandens, oro, šilumos, maisto medžiagų režimo gerinimui ir sudarančios sąlygas gauti gausų ir pastovų žemės ūkio produktų derlių. Melioracija žemės ūkio naudojamą dirvožemį gerina keliais būdais. Vieni užsiima jo sausinimu, arba drenavimu. Šio proceso metu, siekiant puikaus rezultato, naudojamos atviro, pvz., grioviai, arba uždaro, pvz., vamzdynai, drenažo sistemas. Esant reikalui naudojamas ir priešingas procesas – drėkinimas, arba irigacija. Tokiu atveju per išsausėjusias žemes, tiesiami drėkinimo kanalai, įrengiamos liejimo sistemos ir pan. Jei dirvoje drėgmės lygis optimalus, melioratoriai užsiima dirvos sudėties gerinimu, t. y., iš druskožemių išplauna druskas, jei reikia, žemę kalkina, barsto pelenais.
Lietuvoje daugelį metų pati aktualiausia melioracijos veikla buvo šlapių dirvų sausinimas. šis procesas dažniausiai vykdomas įmirkusiose žemėse, pelkynuose. Tuomet tokiose vietose būna klojami drenažo vamzdžiai arba kasami melioracijos kanalai, kurie esant per dideliam drėgmės kiekiui, vandenį nuleidžia į šalia esančius vandens telkinius. Taip pat siekiant pagerinti dirvožemio būklę taikomos įvairios agrotechninės priemonės, gerinančios žemės kokybę.
Lietuvoje melioracija ypač intensyviai buvo vykdoma Tarybų sąjungos okupacijos metais. Dėl neapgalvoto ir ne teisingai vykdomo šio proceso mūsų šalyje atsirado daug gamtinių problemų: ypač išaugo vandens telkinių tarša chemikalais, nes iš laukų melioracijos grioviais ar vamzdžiais chemikalai patekdavo į upes ir ežerus, sunyko kraštovaizdžiai – ištiesintos upelių vagos, iškirsti krūmynų ir miškų plotai, nusausintos pelkės bei sunaikintos jų ekosistemos, sutrikdytas vandens balansas.
šiandien melioracija Lietuvoje rūpinasi LR melioracijos įstatymas. Jis reglamentuoja šios veiklos įrenginių naudojimo, projektavimo, melioracijos darbų organizavimo, apsaugos, finansavimo bei atlikimo tvarką, juridinių ir fizinių asmenų bei valstybinių institucijų įvairius teisinius santykius melioracijos srityje.
Gamtos mylėtojai ir entuziastai laikosi nuomonės, kad sausinant ar drėkinant žemes sutrikdoma natūrali vandens apytaka ir tai daro neigiamą poveikį biogeninių medžiagų kiekiui vandenyje. Tokių medžiagų, ypač azoto ir fosforo junginių perteklius paviršiniame vandenyje ir geriamojo vandens šaltiniuose yra žalingas ir ten gyvenančiai faunai ir žmonių sveikatai. Dėl šios priežasties reguliuojant vandens režimą būtina apsaugoti gruntinį ir paviršinį vandenį nuo taršos. Ypač didelis pavojus iškyla, kai vanduo užteršiamas nitratais.
Melioracijos darbai atliekami kompleksiškai, įrengiant ne tik vamzdynus ar atvirus sausinimo tinklus, bet ir daugybę smulkių hidrotechnikos statinių, kurie garantuoja kokybišką šios sistemos veiklą. Sugedus kokiam nors melioracijos įrenginiui, jį reikia rekonstruoti, o tai ypač brangu, lyginant su kasmetinėmis eksploatacijos išlaidomis, todėl labai svarbu atidžiai rūpintis ir tinkamai naudoti sausinimo sistemas. Melioracijos įranga naudojama pagal instrukciją duos akivaizdžią naudą, o eksploatuojant ją netinkamai bus sulaukta ne tik nuostolių, bet ir padaryta žala dirvožemiui, užteršti paviršiniai vandenys. Užterštas geriamasis vanduo – ypač didelė problema kaimo vietovėse, nes ten jis dažniausiai imamas iš įvairių šachtinių šulinių, todėl tinkamas geriamojo vandens šaltinių įrengimas, priežiūra ir apsauga nuo užteršimo yra labai svarbu.
O kaip gi tinkamai rūpintis melioracijos sistema? Griovys visiškai atliks savo funkcijas ir nepakenks gamtai, jei žemės savininkas kiekvieną pavasarį ir rudenį praėjus potvyniams sutvarkys išplautus arba nuslinkusius šlaitus ir paviršinio vandens patekimo į griovius latakus. Taip pat reikėtųlaiku nupjauti žolę nuo šlaitų ir apsaugos juostų ir neleisti ten augti krūmams. Į griovį ar ant jo šlaitų negalima leisti lipti gyvuliam, reikėtų vengti bet kokio šlaitų gadinimo. Iš vagos būtina nuolat šalinti ten atsiradusius įvairius kliuvinius ir šiukšles: plastmasinius butelius, medžių ar krūmų liekanas, akmenis ir kt. Esant reikalui išvalyti hidrotechnikos statinių angas ir taip sudaryti sąlygas laisvai tekėti vandeniui.
