Galite pasirinkti kelias veiklas bei miestus
8 - -
Pasirinkti

Medijų naudojimo skirtumai Pabaltijo šalyse

Šiuo metu nė vienas savo gyvenimo neįsivaizduojame be medijų naudojimo. Net nesusimąstome, kiek laiko praleidžiame žiūrėdami televizorių, naršydami internete, klausydamiesi radijo ar skaitydami laikraščius. 2013 m. rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS atlikti tyrimai parodė Baltijos šalių žiniasklaidos auditorijų ypatumus.

Medijų naudojimo skirtumai Pabaltijo šalyse

Televizija

Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai per vieną dieną prie televizoriaus namuose praleisdavo keturiomis minutėmis ilgiau negu 2012 m. Per dieną mūsų tautiečiai ten praleisdavo net 3 val. 40 min. Tai daugiau net už estus, kurie iki šiol buvo televizoriaus žiūrėjimo lyderiai. Taigi lietuviai televizorių žiūri daugiausiai iš visų trijų Baltijos šalių. Estijos bei Latvijos gyventojai televizijos žiūrėjimui skiria truputi mažiau laiko nei Lietuviai, atitinkamai 3 val. 19 min. bei 3 val. 36 min. per vieną dieną. Iš kitos pusės, kaimyninės šalys Lietuvą lenkia kitų medijų vartojimu: latviai aktyviausiai varto spaudą, o estai daugiausia klauso radijo bei naršo internete.

Daugiausiai laiko žiūrėdamos televiziją  kiekvieną dieną praleidžia Lietuvos moterys nuo 15 metų amžiaus, t. y., 4 val. 14 min. ir tai lyginant su 2012 m. yra 3 min. daugiau. 15 metų ir vyresni vyrai kiekvieną dieną prie televizoriaus ekranų praleidžia apie 3 val. 21 min., o tai 7 minutėmis ilgiau nei 2012 m. Nuo žydrųjų ekranų nesitraukia mūsų mažieji. Vaikai nuo 4 iki 14 metų televizoriaus žiūrėjimui skiria 2 val. 21 min.

 

Radijas

Mūsų šalyje svarbiausių šalies medijų sąraše vis dar išlieka radijas. Jam skiriamas laikas Lietuvoje beveik nesikeičia jau dvejus metus. Apie 71 proc. šalies gyventojų kasdien klausosi radijo po 2 val. 30 min. Lygiai tiek pat savo dienos laiko šiai medijų grupei skiria ir kaimyninės Latvijos gyventojai, o tuo metu estai klausydamiesi radijo imtuvų praleidžia  3 val. 48 min. Tai daugiausiai laiko iš visų Pabaltojo valstybių. Pusė lietuvių, radijo klausytojų, jo kasdien klausosi namuose, dar 23 proc. sako, jog radiją įsijungia automobilyje, o 11 proc. apklaustųjų tai daro darbe. Šiuo metu pats didžiausias pokytis yra pastebimas 15–19 metų amžiaus grupėje. Šie žmonės radijo per dieną klausosi vidutiniškai apie 11 min. mažiau nei 2012 m.

 

Periodiniai leidiniai

Daugiausia periodinių spausdintų leidinių skaitytojų vis dar yra Latvijoje. Net 79 proc. šios šalies gyventojų mielai skaito laikraščius ir žurnalus. Estijoje spausdintų leidinių skaitytojų kiekis jau dvejus metus išlieka toks pat – 78 proc. Mūsų šalyje periodinių leidinių skaitymas nežymiai sumažėjo: nuo 75 proc. 2012 m. iki 72 proc. 2013 m. Lietuviai laikraščius skaito apie 18 minučių per dieną, tai yra 1 minute trumpiau nei 2012 m. Žurnalams vidutiniškai skiriamos 16 minučių per dieną. Tai yra tiek pat kiek ir 2012 m. Kaimo gyventojų gretose lojalių spaudos skaitytojų išliko tiek pat – apie 73 proc., o mieste skaitančių popierinę spaudą sumažėjo keturiais procentais.

 

Internetas

Kalbant apie interneto vartotojų skaičių Pabaltijo šalyse, jis didžiausias Estijoje. Šioje šalyje per savaitę internetu pasinaudoja net 74 proc. šalies gyventojų. Lyginant su 2012 metais Lietuvoje šis rodiklis paaugo keturiais procentais ir siekė 68 proc., o Latvijoje 67 proc. Mūsų šalyje interneto vartotojų gretas trečius metus iš eilės smarkiai papildė kaimo gyventojai. Kasmet nuo 2010 m. interneto skvarba kaimo vietovėse vidutiniškai paauga apie aštuonis procentus. Praėjusių metų pabaigoje kompiuterinės technikos turėjimo bei interneto skvarbos rodikliai pačiose jauniausiose amžiaus grupėse Lietuvoje pasiekė maksimumą: kompiuteriais bei internetu naudojosi beveik visi, t. y. 100 proc., 15–19 metų Lietuvos gyventojų, 20–29 metų amžiaus grupėje tai sudarė 98 proc. Bendra visų besinaudojančiųjų internetu dalis išliko nepakitusi kaip ir 2012 metais – ji sudarė 68 proc. Sparčiausiai  interneto vartojimas augo vyresnių Lietuvos gyventojų gretose. 40–59 metų amžiaus interneto vartotojų dalis, paaugo net 6 procentais.

 

Taigi, nepaisant to, kad pastaruoju metu nemažai kalbama apie galimą tradicinių medijų mirtį, mūsų šalies gyventojai ne tik neapleido televizijos ekranų, bet priešingai – praleidžia prie jų dar daugiau savo laisvo laiko. Televizijos nenustelbė net ir vis greičiau naujus vartotojus pritraukiantis internetas. Lietuviai labai aktyviai naudojasi visomis medijomis, tačiau, lyginant su 2012 metais, spaudos skaitymas nežymiai mažėjo, o radijo klausymosi rodikliai mūsų šalyje išliko stabilūs.

 

Nuotrauka: flickr.com
 

Patalpinta rubrikoje(-ose): Radijo stotys