Kaip kompanijos seka vartotojus internete
Publikavimo data: 2015-03-25
Socialiniai tinklai apie mus žino daugiau nei artimiausi draugai. Facebook mato kokias knygas mes skaitome, kokius filmus žiūrime, kokiuose klubuose ar restoranuose lankomės ir kokiais prekių ženklais domimės. Praėjusių metų gruodį kompanija pranešė apie pakeitimus, susijusius su vartotojo asmens duomenų tvarkymu. Naujosios taisyklės turėjo padidinti Facebook partnerių reklamos efektyvumą ir labiau ją suaktualinti. Tačiau ne tik Facebook kaupia informaciją apie vartotoją. Visi mūsų pėdsakai internete yra sekami, saugomi serveriuose ir naudojami verslo reikmėms. Šiuo metu didelė dalis kompanijų išmoko vienaip ar kitaip išnaudoti vartotojo duomenis. Jų dėka yra didinamas reklamos ir verslo procesų efektyvumas.
Pavyzdžiui, vartotojas planuoja įsigyti automobilį. Pradžioje jis naršo internete ir skaito atsiliepimus apie šį automobilį, vėliau atsidaro skelbimų portalą, kuriame žiūri, kiek šis automobilis kainuoja. Kadangi vartotojas neturi didelių santaupų, jis užeina į banko puslapį ir tyrinėja paskolos suteikimo sąlygas. Jis apie tai neįtaria, bet specialių technologijų dėka reklamos agentūros sužino apie jo didelį susidomėjimą paskola ir naujo automobilio įsigijimu. Jau po kelių valandų internete jis visur matys automobilio, kurio ieškojo skelbimą, pagrindinio markės konkurento skelbimą ir/arba patraukliausius kredito pasiūlymus – viskas priklausys nuo to, kas užsakys reklamą.
"Trackingu" naudojasi didelė dalis internetinių parduotuvių. Jeigu Jūs užeisite į internetinę kvepalų parduotuvę, norėdami išsirinkti dovaną, ir peržiūrėsite kelis kvepalų variantus, o vėliau persigalvosite pirkti, parduotuvė įsidėmės Jus ir persekios kitose svetainėse, rodydama trijų paskutinių žiūrėtų kvepalų reklamas. Nemažai atvejų, kai pirkėjas palieka internetinę parduotuvę, įsidėjęs prekę į krepšelį tačiau neatlikęs pirkimo. Manoma, kad jei žmogus abejoja, tokie reklaminiai baneriai, neleidžiantys pamiršti apie prekę, padės jam priimti teigiamą sprendimą, konversija šiuo atveju siekia 1-5 procentus.
Finansų organizacijoms informacija apie vartotoją padeda įvertinti jo mokumą, net jei jis neturi kredito istorijos ir sąskaitos banke. Tai daroma, atliekant jo elgesio internete analizę. Labiausiai socialiniuose tinkluose kompanijas domina vartotojų lytis ir amžius. Nors egzistuoja ir paklaida, visi žino apie egzistuojančias šunelių ir mergaičių paskyras Facebook, kurios iš tikrųjų priklauso vyrams. Todėl į šiuos duomenis reikia žiūrėti atsargiai, ir esant galimybei tikrinti. Facebook tinkle dabar yra daugybė grupių, kur žmonės susiskirsto pagal tai, ką jie “mėgsta” ir kuo dalinasi su draugais. Dabar reklama Facebook gali priklausyti nuo to, kas patinka vartotojui.
Vakaruose ši rinka yra labai skaidri, ten veikia stambios kompanijos, pavyzdžiui, Mastercard ar Expedia, kurios teikia duomenis apie savo klientus trečiosioms šalims. Tokie duomenys gali kainuoti labai brangiai, lyginant su vidutine duomenų kaina reklamos tinkluose, tačiau perkanti įmonė gauna labai vertingą informaciją apie potencialų gerai uždirbantį klientą.