Ginklai: medžioklei, kovai, savigynai

Publikavimo data: 2014-03-22 Ginklai: medžioklei, kovai, savigynai Ginklus žmonės turėjo nuo neatmenamų laukų. Šie įrankiai buvo naudojami kovai, medžioklei arba gynybai. Viena vertus, bet koks daiktas gali būti naudojamas kaip ginklas, tačiau taip vadinami tik specialiai šiam tikslui sukurti prietaisai. Rankiniai ginklai dažniausiai skirstomi į šaltuosius ir parakinius. Šaltieji ginklai pagal kaunamąjį principą gali būti smogiamieji, kurių kaunančioji dalis yra buka, žeidžia traiškydama, pvz.: lazda, kuoka, vėzdas, buožė, spragilas, rimbas; duriamieji, kurių kaunančioji dalis yra duriantis antgalis arba geležtė, pvz.: ietis, rapyra, durklas; kertamieji, turintys ašmenis, ginklo geležtę ar galvą, pvz.: kalavijas, mačetė, kirvis, kovos dalgis, jų kaunančioji dalis ašmenys; kaustantys ginklai, pvz.: lasas, kovos tinklas, kai priešininkas sukaustomas jo kūną apvejant lynu ar virvėmis.

 

Kombinuoto veikimo ginklai yra tokie, kurie veikia derindami kelis sužeidimo būdus, pvz., lenktas kardas derina tris kovimo galimybes – kirtimą, dūrimą, pjovimą. Iš tiesų, daugelis ginklų leidžia naudoti kelis kovimo būdus: kalavijai tinka tiek kirsti, tiek durti, gladijus ir ragotinė yra skirti durti, tačiau jais galima ir kirsti.

Pagal veikimo nuotolį ginklai skirstomi į: kirstinius ginklus, kuriais kaunamasi juos laikant rankose, pvz.: durklas, kalavijas, kirvis, ietis, buožė ir daug kitų ginklų; svaidomuosius, kurie yra sviedžiami tiesiai į taikinį ir kovimo momentu jie skriedami smogia, pvz.: akstis, svaidomasis peilis, tomahaukas, bumerangas ar tiesiog paprasčiausias akmuo, juos varo žmogaus raumenų perduodama energija, kuri nesukaupiama kokiame nors pavidale; šaunamuosius ginklus, pvz.: lankas, arbaletas, svaidyklė, kurie paleidžia tam tikrą sviedinį, o sukaupta ginkle. Lankas ir arbaletas naudoja sulenkto lanko potencinę energiją, o svaidyklė – ratu skrendančio akmens kinetinę energiją ir pan.

Parakiniai ginklai atsirado tik 14–15 a., išradus paraką. Tai raketos, granatos, minos, šaunamieji, pvz.: patranka, arkebūza, muškieta, pistoletas. Pakalbėkime kiek plačiau apie dabar pasaulyje labiausiai naudojamus šaunamuosius ginklus. Kai jie atsirado Europoje niekas nė neįsivaizdavo, kad šaunamieji ginklai kada nors tilps rankoje. Trumpavamzde tuo metu buvo galima vadinti nebent mortyrą, tačiau ji tikrai nebuvo rankinė ir juo labiau ne lengva. Kadangi technikos progresas labai spartus, ypač tai pastebima karo pramonėje, 20 a. pr. buvo patobulinta vamzdžių gamyba, atsirado žiedinio uždegimo spyna. Pirmieji pistoletai buvo labai buku rankenos kampu ir panašūs į tuometinius šautuvus, tik sumažinti.

šaunamuosius ginklus 15 a. viduryje vieni pirmųjų panaudojo husitai. Jie naudojo vadinamąją pištalą, kurios vamzdis buvo pritvirtintas prie medinio koto, šaudant laikomo po pažastimi. šis nedidelis husitų ginklas buvo efektyvus norint pataikyti į netoliese esantį taikinį. Teigiama, kad iškreiptai pištala buvo vadinama pistole ir tai davė pavadinimą trumpavamzdžiui ginklui, valdomam viena ranka – pistoletui.
Kitų teigimu, pistoletą išrado italų ginklų meistras Kamullo Vetelli, kuris gyveno ir dirbo Pistojos mieste, todėl jo išradimas ir pavadintas miesto garbei. Maždaug du su puse šimtmečius pistoletų konstrukcija beveik nesikeitė. XX a. pirmaisiais dešimtmečiais pistoletų buvo pagaminama labai daug, jie tapo mažesni, kompaktiškesni, pagerėjo jų kovinės savybės.

šiuo metu pistoletus vis stengiamasi patobulinti, tačiau jaučiamas lengvas sąstingis, nes didžioji dalis konstrukcinių galimybių jau išnaudotos, todėl nauji pistoletai mažai kuo skiriasi nuo senųjų, pagamintų prieš kelis dešimtmečius. Nepaisant to, jie dar neatgyveno savo amžiaus, nes yra nedideli, patogūs nešiotis. Pistoletų tolesnė raida gali būti susijusi nebent su naujų medžiagų naudojimu.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Ginklai