Ekologinio turizmo perspektyvos ir plėtros galimybės

Ekoturizmo sąvoka
Ekoturizmo sąvoką oficialiai apibrėžė Tarptautinė ekoturizmo bendruomenė dar 1990-aisiais metais. Žinoma, apie masinio turizmo pavojų ir žalą aplinkai buvo pradėta kalbėti gerokai anksčiau. Be to, norint ateities kartoms suteikti galimybę pamatyti civilizacijos nepaliestas vietoves, buvo pradėta kalbėti ir apie būtiną keliautojų švietimą ir jų sąmoningumo lavinimą.

Svarbiausias ekologinio turizmo tikslas – suteikti ekologinę apsaugą kultūrinę reikšmę turintiems objektams, puoselėti natūralios gamtos apsaugą ir plėsti bendruomenių ekonomiką. Ekoturizmas siekia maksimaliai sumažinti neigiamą ir pavojingą tradicinio, t. y. masinio turizmo įtaką: šiukšles, gamtos objektų žalojimą, regiono augmenijos ir gyvūnijos nykimą. Iš tiesų nuo ekoturizmo sąvokos yra neatsiejamas ir efektyvus energijos išteklių naudojimas bei atliekų rūšiavimas. Ekoturizmas plečia ir ekonomines vietos gyventojų galimybes, t. y. skatina uždaresnių ir paribyje įsikūrusių bendruomenių verslumą.

Tiesa, ekologinio turizmo sąvoka yra gana nauja ir neturi nusistovėjusio modelio visuomenės sąmonėje. Dėl šios priežasties vis dažniau pasitaiko klaidingų šio termino traktavimo atvejų. Itin dažnai terminas klaidingai pristatomas rinkodaros tikslais, t. y. ekoturizmo sąvoka siekiama pritraukti aplinkosauga besidominčių gyventojų dalį, klaidingai priskiriant „eko“ etiketę prie įprasto turizmo, neigiamai veikiančio ne tik gamtinę, bet ir socialinę aplinką. Piktnaudžiavimas ekologinio turizmo terminu pakeičia ir nuvertina tikrąją ekologinio turizmo idėją ir kelia sunkumų veiklos plėtotei.
 

Tikslinė ekoturizmo rinka
Ekoturizmas neįsivaizduojamas be ekoturistų – produktas be vartotojų gyvuoti negali. Svarbu aiškiai įvardyti, kas yra ekoturizmo produktų gavėjas – tik apibrėžę ekoturistą, galime suvokti potencialius rinkos segmentus. Šių segmentų pažinimas ir ekoturistų poreikių bei vertybių suvokimas leis sėkmingai plėtoti pasirinktą rinkodaros strategiją.

Ekoturistus įprasta grupuoti į tam tikras kategorijas, įvertinus jų pomėgius ir elgesį – suvokę, ko iš tiesų siekia tam tikra ekoturistų kategorija, galime vartotojams pasiūlyti visus jų lūkesčius ir pomėgius atitinkančią produkciją. Ekotoristus įprasta skirstyti pagal geografines, psichografines, sociodemografines charakteristikas ir turistų pasirinktas veiklas.

Geografinė charakteristika ekoturistus grupuoja į vietinius ir atvykusius iš užsienio šalių, psichografinis segmentas leidžia atskirti nuotykių ir pramogų ieškančius turistus nuo keliautojų, siekiančių pajusti ryšį su natūralia gamta. Sociodemografinė charakteristika lankytojus vertina pagal jų amžių, lytį, išsilavinimą, profesiją ir pajamas. Vertinant ekoturistų veiklas, reikėtų išskirti keliautojų pomėgius, pvz., vieni siekia patogumo, kiti žavisi laukine gamta, todėl keliauja su palapinėmis. Beje, turistai skiriasi ir ekoturizmo teikiamos naudos suvokimu, t. y. vieni vertina jiems mestus iššūkius (pvz., kopimą kalnais), kiti vertina gamtos grožį ir jos teikiamą ramybę. Verta atskirti ir dažnus keliautojus nuo pirmą kartą ekoturizmo paslaugomis susidomėjusių turistų.

Ekoturistus galima skirti į atskiras grupes ir įvertinus jų pasirinkimą naudotis paslaugų paketu, t. y. vieni turistai sąmoningai renkasi ekoturizmo produktus, kiti juos pasirenka atsitiktinai, o dar kiti žavisi visais turizmo produktais, t. y. ekoturizmas jiems tėra viena iš kelionės rūšių. Iš tiesų sąmoningai ekoturizmą pasirenkančiųjų, t. y. socialinį susirūpinimą išreiškiančių, keliautojų grupė sudaro mažiausią ekoturizmo rinkos dalį. Didžioji dauguma siekia aktyvaus poilsio, nuotykių ir pramogų. Tai reiškia, kad ekoturizmo paslaugų teikėjas, siekdamas ekonominės naudos, negali užtikrinti teikiamų produktų atitikimo standartams. Siekiant spręsti minėtąją problemą, būtina organizuoti ugdomąsias programas, kurios formuotų socialiai pagrįstas ekoturistų nuostatas.
 

Užsienio rinka
Vertinant užsienio rinką, tikslinga išskirti atskirų valstybių turistų pomėgius ir kelionės tikslus. Iš tiesų, kalbėdami apie darnų vystymąsi, turėtume įvertinti ir kelionės poveikį aplinkai, t. y. įveiktos kelionės atstumą bei naudojamų transporto priemonių žalą.

Šiuo metu didžiausi Lietuvos ekoturizmo šalininkai yra didžiosios mūsų kaimynės: Rusija, Baltarusija, Latvija ir Lenkija, todėl minėtosioms valstybėms būtina skirti ypatingą dėmesį ekoturizmo produktų ir jų rinkodaros plėtroje. Nedideli atstumai sudaro galimybę išvengti didelių kelionės resursų ir aplankyti didesnį objektų skaičių. Tiesa, dėl itin panašių kultūrinių ir gamtinių sąlygų, šioms valstybėms reikia pasiūlyti didesnį paslaugų komplektą, t. y. orientuotis į aktyvaus laisvalaikio praleidimo galimybes ir sveikatos stiprinimo paslaugas.

Tolimesni kaimynai, t. y. Vokietija, Nyderlandai, Švedija ir Jungtinė Karalystė, atvyksta į Lietuvą, siekdami pažinti mūsų šalį ir susipažinti su kultūrine aplinka. Minėtosios valstybės domisi natūraliu gamtos grožiu, augmenijos ir gyvūnijos stebėjimu. Ypatingai vertinamos ornitologų teikiamos paslaugos. Tiesa, šioms valstybėms skiriant prioritetus, būtina spręsti kelionės taršos problemas ir plėtoti aplinkai mažiausiai kenksmingas kelionės priemones, t. y. pagalvoti apie keltus, autobusus ir traukinius.
 

Vietinė rinka
Svarbiausioji, t. y. edukacinė (ugdomoji) ekoturizmo funkcija, privalo būti orientuota į konkrečios šalies bendruomenę, todėl vidaus ekoturizmo rinkai turėtų būti skiriamas didžiausias prioritetas. Atlikti tyrimai tvirtina, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų domisi ekologinio turizmo paslaugomis. Nuolatos augantys skaičiai kalba ne vien tik apie ekonomikos augimą, bet ir apie gyventojų gyvensenos bei pomėgių kaitą.

Lietuvoje turime visas palankias sąlygas ekoturizmo plėtrai, t. y. mūsų šalis išsiskiria unikaliu kraštovaizdžiu ir savitu kultūriniu paveldu. Nedaug valstybių Europoje gali pasigirti įspūdingais kalnais, skaidriais ežerais, žmogaus rankos nepaliestais miškais ir archajiniais kaimeliais. Ekoturizmas vis labiau plečiasi valstybiniuose parkuose ir miškų urėdijose, tačiau kaimo turizmo sodybos taip pat turi tinkamas sąlygas šio verslo sektoriaus plėtrai – šios sodybos apsaugotos nuo oro, dirvožemimo, vandens taršos ir miesto triukšmo. Estetiškai sutvarkyta aplinka žavi keliautojus savo vaizdų, spalvų ir kvapų įvairove, teigiamai veikia turistų mintis, emocijas ir nuotaiką.

Viena iš mažiausiai plėtojamų, tačiau itin vertinamų ekoturizmų priemonių galėtų būti ekologinės ekskursijos, organizuojamos pasirinkta tema, pvz., kelionės po miškus ar pelkes. Čia galima pasimėgauti natūralios gamtos garsais ir didingais medžių, akmenų, takų ir takelių vaizdais. Be to, ekskursijos gali remtis garsiųjų poetų tematika – čia būtina prisiminti Kristijoną Donelaitį, Eduardą Mieželaitį ir kitus didžiuosius poetus, kalbančius apie gyvenimo harmoniją, kasdienybės ir šventumo dermę, gyvenimo vienybę.
 

Turizmo plėtroje slypinčios problemos
Pastaraisiais dešimtmečiais turizmo plėtra auga ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Deja, svajodami apie keliones, pamirštame, kiek šis pomėgis gali sukelti žalos – masinis turizmas kelia oro taršos, gamtos vertybių apsaugos, gyvūnijos ir augalijos nykimo problemas, todėl būtina užsiimti švietėjiška veikla – ekoturizmas reikalauja ne tik praktikos, bet ir atitinkamų žinių bagažo. Vis garsiau kalbama apie ekologinio turizmo gidų trūkumą, t. y. visuomenei trūksta žmonių, gebančių subtiliai atskleisti gamtos paslaptis, paskatinti turistus domėtis gamtos pasauliu ir prisidėti prie jos turtų išsaugojimo.