Ar tikrai viskas visatoje kvepia nafta?

Publikavimo data: 2014-03-22 Ar tikrai viskas visatoje kvepia nafta? Žymus anglas – matematikas ir visuomenės veikėjas Bertrandas Raselas – teigė, jog viskas visatoje kvepia nafta. Mūsų naudojama nafta ėmė formuotis prieš daugybę milijonų metų. Patys seniausi organizmai, iš kurių laikui bėgant ir susiformavo nafta, gyveno prieš daugiau nei 650 mln. metų.

 

Išsiaiškinta, kad ir senovės Babilono gyventojai pastatų statybose naudojo naftą dar 2000 metų prieš mūsų erą, o 4 amžiuje kinai sukonstravo pirmus naftos gręžinius. Tuo metu Kinijoje nafta imta naudoti apšvietimui bei šildymui. 1865 m. ji vis dar buvo žymiai pigesnė nei tyras vanduo, tačiau greitai buvo sukurtas naftos produktais varomas vidaus degimo variklis ir tada prasidėjo naftos karštinė besitęsianti iki šių dienų.

šiandien kiekvieną dieną pasaulyje suvartojama apie 86 mln. barelių naftos. Naudojant vieną barelį galima pagaminti apie100 litrų degalų. Taigi, jei vidutiniu automobiliu norint įveikti šimtą kilometrų reikia nuo 6 iki 9 l kuro, o vienas naftos barelis įprastam automobiliui suteikia galimybę nuvažiuoti nuo 1100 iki 1600 kilometrų, tai nesunku paskaičiuoti, koks atstumas nuvažiuojamas sunaudojus 86 mln. barelių naftos.  šie skaičiai neįtikėtinai dideli…

Naftos tiekėjai Lietuvoje

Lietuvos naftos sektoriaus potencialas yra pakankamas ne tik šalies vidaus vartojimui, tačiau ir naftos produktų eksportui. šiandien mūsų šalyje yra visos techninės galimybės tiek importuoti, tiek ir eksportuoti naftą ir jos produktus iš įvairių pasaulio šalių ir šaltinių. Taip pat Lietuvoje yra ir infrastruktūra, kuri leidžia saugotis nuo naftos produktų tiekimo sutrikimų.

Jau daugiau nei dvidešimt metų naftos sektorius gana efektyviai dirba rinkos sąlygomis. šiandien nėra teisinių apribojimų gabenant degalus iš Europos Sąjungos šalių ar importuojant juos iš trečiųjų šalių. Teisės aktais taip pat nėra nustatytas ir degalų pardavimo kainų reguliavimas, atgabenimo bei importo kvotos.

šiuo metu pagrindiniai Lietuvos naftos rinkos dalyviai yra AB „ORLEN Lietuva“ ir AB „Klaipėdos nafta“. AB „ORLEN Lietuva“ – tai naftos perdirbimo įmonė, kuri valdo vienintelę visose Baltijos šalyse (Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje) naftos produktų gamyklą, taip pat naftotiekių ir produktotiekio tinklą ir jūrinį naftos terminalą. ši bendrovė per savo dukterinę įmonę AB „Ventus – Nafta“ dar valdo Ventus ir Orlen prekinių ženklų degalinių tinklą. AB „Klaipėdos nafta“ turi puikias technines galimybes tiek perkrauti geležinkeliu atgabentus įvairius naftos produktus į tanklaivius, tiek ir naftos produktus, atgabentus tanklaiviais, perkrauti į traukinių ar automobilių cisternas.

Taip pat Lietuvoje yra ir keletas naftos gavybos bendrovių ir puikiai išvystytas naftos produktų mažmeninės ir didmeninės prekybos tinklas, pagrindiniai dalyviai šiuo metu yra: UAB „Lukoil Lietuva“,  UAB „Baltic Ptroleum“,UAB „Statoil Lietuva“,  UAB „Neste Lietuva“.

Naftos produktų sunaudojimas Lietuvoje

Pastaruoju metu Lietuvoje sunaudojama apie 2,5 mln. t naftos produktų. Apie 80 % suvartotų produktų yra pagaminama įmonėje AB „ORLEN Lietuva“, o apie 20 % – importuojama.

Naftos kaina ir jos struktūra

Naftos kainos yra reguliuojamos rinkos ir jos nusistovi pasaulinėje naftos pasiūlos ir paklausos kreivių sankirtoje, ten kur nusistovi ir rinka. Tiek naftos rinkos pasiūla, tiek ir paklausa įprastai priklauso nuo labai įvairių veiksnių, pvz., išgaunamo naftos kiekio,  neramumų nafta turtingose regionuose, karinių konfliktų ir kitų veiksnių.

Prie naftos kainos yra pridedamas ir valstybės nustatomas akcizas bei kita degalų kainos sudedamoji dalis. Lietuvos Pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą, bešviniam variklių benzinui šiuo metu taikomas akcizas yra 1500 litų už 1 tūkst. litrų produkto ir 2000 litų už benziną su švinu. Atitinkamai dyzeliniams degalams yra  taikomas 1140 litų akcizas už 1tūkst. litrų produkto.

Naftos apmokestinimas pridėtinės vertės mokesčiu yra nustatytas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo. šiuo metu Lietuvoje naftos produktams yra taikomas įprastas 21 proc. pridėtinės vertės mokestis

Visi šie elementai ir yra atsakingi už degalų kainą, matomą šalies degalinių tinkluose. Pagal Europos Komisijos pateikiamus duomenis vidutinė naftos kaina 2007–2012 metais svyravo nuo 40 iki 140 JAV dolerių už barelį. Pačią aukščiausią kainą už barelį – 140 JAV dolerių – nafta buvo pasiekusi 2008 metų antro ir trečio ketvirčių sandūroje, o trečią 2008 metų ketvirtį ji pradėjo kristi. 2010 metų pabaigoje be didelių šuolių naftos kaina kopė aukštyn ir 2011 metų pirmajame ketvirtyje ji perkopė 100 JAV dolerių už barelį ir visus metus išliko apie 100-120 JAV dolerių. 2012 metų pradžioje naftos kaina buvo perkopusi 120 dolerių, o balandį vėl kiek pakrito.

Kas lemia naftos kainas?

Nors naftos kainos iš tiesų nėra pastovios, tačiau suprantantys šią rinką, mato, kad už staigių kainų šuolių slypi tikrai konkretūs politiniai ir ekonominiai sprendimai, įvykiai bei aplinkybės.

Bene patys svarbiausi faktoriai, kurie daro įtaką naftos vertės kilimui ir kritimui, yra paklausa ir pasiūla. Paklausos ir pasiūlos santykis nustato naftos, kaip, be abejo, ir bet kurios kitos prekės kainas.  Kadangi nafta – saugomas produktas, tai jos kaina gali priklausyti ne tik nuo esamos pasiūlos ir paklausos, bet ir nuo ateities prognozių bei lūkesčių. Tačiau visada tikslas yra naftą nupirkti tada, kai ji pigesnė, ir parduoti, kai pabrangsta. Remiantis tarptautinės energetikos agentūros vertinimais, būtų galima sakyti, kad pasauliniai naftos poreikiai iki 2015 metų didės apie 2,5% per metus, o tai reiškia, jog naftos ir jos produktų paklausa augs, tačiau kiek mažiau nei buvo tikėtasi. Didelę įtaką naftos kainai taip pat daro pasiūlos augimas arba priešingai – mažėjimas.

Kalbant apie ilgalaikes perspektyvas, galima būtų prisiminti garsųjį mitą apie naftos išsekimą.  Žiniasklaida praneša, jog pasaulinės naftos atsargos sąmoningai smarkiai didinamos, siekiant išvengti panikos bei didžiulio kainų augimo. Priminkime, kaip buvo pranešta ypač sensacingą informacija iš amerikiečių diplomatų ataskaitų, jog tikrosios Saudo Arabijos naftos atsargos gali būti net 40% mažesnės nei oficialiai skelbiama. Tačiau nereikėtų koncentruotis tik į arabų šalis. Tiksliai žinoma, kad faktinės tarptautinės organizacijos, jungiančios naftą eksportuojančias valstybes (OPEC) šalių naftos atsargos sudaro net 1,19 trln. barelių, o tai yra apie 80% visų pasaulio atsargų. Ekspertų vertinimu, tokio kiekio pakaktų dar 30–40 metų vartojimui.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Nafta